Dar niekada žmonės neinvestavo į savo išvaizdą tiek, kiek šiandien. Rūpestis oda, raukšlėmis virto masiniu reiškiniu. Galima sakyti, tapome savo išvaizdos ir grožio pramonės įkaitais. Nuo 2019 m. iki 2022 m. plastikos chirurgijos bendrovių pajamos augo dvigubai, botulino injekcijų poreikis augo 73 proc. (JAV Plastikos chirurgų asociacijos duomenys, 2023 m.). Didžioji dalis grožio industrijos klientų – moterys iki 45 metų, o grožio chirurgijos paslaugų jau prireikia 30-ies metų ir jaunesnėms merginoms.
Užaugo instagramo karta. Jaunuoliai išgyvena dėl savo kūno ir labiau jį sureikšmina, palyginti su vyresniaisiais. 20 procentų 18–24 m. merginų sako, kad svarsto apie plastinę operaciją, kremus nuo raukšlių merginos pradeda naudoti būdamos 26 metų (55 metų amžiaus grupėje moterys ėmėsi šių priemonių, būdamos 47-erių.
94 procentai išsivysčiusių šalių jaunuolių naudojasi „Instagram“, „Facebook“ ar „Snapchat“ platformomis, keldami savo nuotraukas kitų dėmesiui. Dominuoja vizuali informacija – demonstruojant veidą ir kūną formuojamas identitetas ir savivertė. Išvaizda tapo svarbiu sėkmės komponentu. Žvelgdami į nuotraukas socialiniuose tinkluose, galime suprasti, koks neretai didelis atotrūkis tarp pozicionuojamos ir tikrosios išvaizdos. Ši spraga gali būti ir prastesnio savęs vertinimo, ir neigiamų emocijų, ir pasiryžimo investuoti į chirurgines intervencijas priežastis. Labiausiai neigiamą iškreiptos tikrovės poveikį patiria pasyvieji socialinių tinklų nariai – tik stebintys kitų nuotraukas ir įrašus gali panirti į apatiją, pyktį, ima prasčiau save vertinti. Pasitikintys savimi asmenys yra atsparesni socialinių tinklų spaudimui.
Pasitenkinimas savo kūnu ir išvaizda daro įtaką savivertei ir gebėjimui megzti ryšius visuomenėje. Toks pasitenkinimas yra subjektyvus – vienas ir būdamas mažne tobulos išvaizdos šlifuos figūros kontūrus, o kitas nesureikšmindamas kūno ypatumų džiaugsis fizine sveikata. Žemesnės savivertės asmenys yra linkę maskuoti nepasitikėjimą savimi prabangiais rūbais, taip siekdami socialinio patvirtinimo – esu vertingas visuomenės narys. Sunkias ligas gydantys gydytojai pastebi, kad baimė atrodyti blogai (nutukti nuo vaistų, nuplikti, susiraukšlėti) šiandien tampa didesnė už baimę numirti.
Baimė senti – natūrali ir sena kaip pasaulis. Kaip matome, šia baime užsikrečia vis jaunesni visuomenės nariai. Žmones gąsdina ne artėjanti mirtis, o statuso praradimas, menkstančios fizinės jėgos, atminties sutrikimai, vienatvė, pinigų stoka ir chroniškos ligos.
Vis dėlto, asmeninės laimės pagrindas bet kurioje amžiaus grupėje – ryšys su kitais žmonėmis. Jei patiriame meilę, artumą, draugystę, išliekame dvasiškai ir emociškai sveiki. Amerikiečiai sunerimę – jų jaunimas iki 30 metų 2024 m. pasauliniame laimės tyrime užėmė tik 62 vietą (lietuviai iki 30 m. – pirmi). Manoma, kad tokią žemą vietą lėmė sutrūkinėję socialiniai ryšiai (persikėlimas į socialinius tinklus) ir nerimas dėl ateities.
Senatvė turi daug privalumų: laikas sau, mažesni finansiniai įsipareigojimai, išmintis ir ramybė. Jaunimo baimę senti mažina glaudus ryšys su vyresniais žmonėmis (kur daugiau, jei ne šeimoje toks ryšys kuriamas?), o investicija į kompetencijas ir ryšius, palyginti su botulino injekcijomis – kur kas tvaresnė, nes stiprina ilgalaikį pasitikėjimą savimi ir optimalią savivertę.
