aA
Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro išleistoje pirmojo atkurtos Lietuvos prezidento Algirdo Brazausko biografijoje „Žmogus, jungęs epochas“ pateikiamas gausiais archyviniais šaltiniais, interviu medžiaga, moksline ir publicistine literatūra grįstas požiūris į vieno svarbiausių Lietuvos vadovų politinę veiklą.
Algirdas Brazauskas
© Leidėjų archyvas

Šios knygos pasakojimas pradedamas XX amžiaus penktojo dešimtmečio pabaiga, kai A. Brazauskas žengė pirmuosius žingsnius kaip politikas, o baigiamas 2010-ųjų – A. Brazausko mirties metų – Lietuvos politiniais įvykiais.

Į šį politiką siūloma pažvelgti ne kaip į nežinia iš kur atsiradusią duotybę, o kaip į asmenybę, kuri buvo veikiama to meto politinių, socialinių ir ekonominių aplinkybių.

Kviečiame skaityti knygos ištauką:

Knygos „Žmogus, jungęs epochas“ viršelis
Knygos „Žmogus, jungęs epochas“ viršelis
© Leidėjų archyvas

Sportininkas

Koks svarbus A. Brazauskui buvo sportas, matyti ir iš jo atsiminimų knygos „Ir tuomet dirbome Lietuvai“. Joje jis pasakoja apie tą didelį džiaugsmą laimėjus respublikinėje moksleivių spartakiadoje: „Respublikinėje moksleivių spartakiadoje, kurioje atstovavau Kauno srities komandai, tapau rutulio stūmimo čempionu. Pamenu, kai diktorius visam stadionui pranešė, kad moksleivis Brazauskas iš Kaišiadorių pasiekė pirmąjį spartakiados rekordą, maloni banga užliejo krūtinę: smagu laimėti, smagu pirmauti.“

Nuo 1946 m. LTSR buvo organizuojamos moksleivių spartakiados, o ši A. Brazausko minima spartakiada vyko 1950 m. arba 1951 m. vasarą, nes tik trejus metus – 1950–1953 m. egzistavo respublikos teritorinis suskirstymas į sritis. Moksleivis A. Brazauskas atstovavo Kauno sričiai, o 1951 m. rudenį jis tapo Kauno politechnikos instituto studentu. Vadinasi, pirmųjų sporto laimėjimų jis pasiekė jau būdamas komjaunuoliu. Tad tikėtina, kad stoti į šią organizaciją galėjo paskatinti būtent noras aktyviai sportuoti.

Brolis Gerardas prisimena, kad Algirdas nuo vaikystės buvo akivaizdus lyderis – tiek moksluose, tiek bendraudamas kolektyve, tiek ir sporte. Kaišiadoriškio Vadapalo vos pamokytas stumti rutulį A. Brazauskas iš karto pajuto, kad sekasi, ir pamėgo šią lengvosios atletikos šaką. Gebėjimą būti pirmam A. Brazauskas ugdėsi dar nuo ankstyvos jaunystės – ne tik stropiai mokydamasis, tinkamai atlikdamas pavestus darbus, bet ir sportuodamas. Didelį poreikį pirmauti A. Brazauskas juto visą savo gyvenimą. Šią svarbią jo savybę pastebėdavo aplinkiniai, pripažindami ne tik A. Brazausko veržlumą siekiant valdžios, bet ir jo korektiškumą, taisyklių laikymąsi.

Net buvę TSKP CK darbuotojai, minėdami A. Brazauską, jo išskirtinį „imlumą valdžiai“ ir, žinoma, negalėdami pamiršti jo įtakos griaunant visagalės TSKP vienybę, pripažino, kad ir įnirtingai siekdamas savo tikslų A. Brazauskas neperžengdavo korektiškumo ribų. Todėl taisyklių laikymasis buvo ir stiprioji A. Brazausko kaip politiko savybė, ir jam trukdė – neleido laužyti taisyklių tam, kad įvestų savas.

Studijų metais institute A. Brazauskas priklausė Lietuvos lengvosios atletikos rinktinei, dainavo Kauno politechnikos instituto liaudies ansamblyje. Sportas buvo labai svarbus KPI kasdieniniame gyvenime. A. Brazausko kurso draugas Apolinaras Džiaugys prisimena, kad ši aukštoji mokykla buvo perpildyta sporto entuziastų. Jos rūmuose visur kabojo sienlaikraščiai su informacija apie žaidynes, nuolat vyko rungtynės, spartakiados. A. Džiaugys vardijo grupės draugus, atsidavusius sportui: „Brizilaitis – sunkumų kilnotojas, V. Barilka – tinklininkas, net sąjungos rinktinės, Brazauskas rutulį stumdė, J. Janickas – trišuolių rekordininkas, aš slidinėjau, Kairytė – tinklinį žaidė, Gerulaitis – taip pat žaidė tinklinį už institutą, R. Charūnas užsiiminėjo turizmu.“

Sportas A. Brazauskui buvo svarbus tiek formuojant charakterį, tiek asmeniniame gyvenime. Per sportą A. Brazauskas susipažino ir su būsima žmona Julija. Ji buvo tinklininkė, o A. Brazauskas – lengvaatletis. Brolis Gerardas prisimena, kad sportuojantis jaunimas bendravo, į varžybas vykdavo įvairių sporto šakų sportininkai.

A. Brazauskas aktyviai sportavo net dirbdamas Petrašiūnų statybos valdybos viršininku Kaune. 1961 m. Tarybų Lietuvos kino kronikoje galime išvysti kūjo metimo sektoriuje tarptautinės klasės sporto meistrui Adolfui Varanauskui iššūkį metusį „elektriką iš Kauno“ Algirdą Brazauską. Nors tituluoto priešininko įveikti nepavyko, A. Brazauskas liko „patenkintas asmeniniu rekordu“.

Algirdas Brazauskas su bendramoksliais
Algirdas Brazauskas su bendramoksliais
© Leidėjų archyvas

Beje, minimas lengvaatletis A. Varanauskas buvo dvejais metais už A. Brazauską jaunesnis jo žemietis, 1954 m. baigęs tą pačią Kaišiadorių vidurinę mokyklą, net dvejus metus – 1959 ir 1963 m. – tapęs geriausiu respublikos sportininku. 1961 m. kino žurnale užfiksuotoje jų dvikovoje yra seniausias žinomas A. Brazausko vaizdo įrašas – ankstesnių kino kadrų su A. Brazausku archyvuose aptikti nepavyko.

Kad ir koks svarbus sportas buvo A. Brazausko gyvenime, jis vertino tai kaip laisvalaikio užsiėmimą, o ne profesinę veiklą. Net ir pasiekęs gerų sporto rezultatų dar mokykloje, A. Brazauskas nesirinko studijų Kauno kūno kultūros institute. Tapti šios aukštosios mokyklos studentu A. Brazauskui buvo daugiau nei paprasta: ne tik geri sporto pasiekimai, bet ir mokyklos baigimas sidabro medaliu jam suteikė galimybę rinktis bet kurią aukštąją mokyklą. Tačiau čia atsiskleidžia A. Brazausko „materialumas“: jis buvo praktiškas, darbas ir profesija jam pirmiausia asocijavosi su materialia gamyba, kurios rezultatai yra akivaizdūs, matomi ir reikalingi visuomenei.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(92 žmonės įvertino)
3.9348

Top naujienos

Šimonytė išdėstė savo komandos viziją ir pažėrė netikėtų pastabų kai kuriems ministrams (83)

Į antrąjį prezidento rinkimų turą patekusi Ingrida Šimonytė sakė, kad į savo komandą, jei...

Techninių apžiūrų tvarka gali keistis: pajudino dešimtmečius veikiantį monopolį (26)

Privalomąją techninę apžiūrą Lietuvoje teikia dešimt pelningai dirbančių įmonių. Visos jos...

Rusijos nešvarios naftos krizė ligi galo neišspręsta: uostus toliau pasiekia užteršta žaliava Rusija nekomentuoja (7)

Rusijos pastangos įveikti beprecedentę naftos taršos krizę buvo nesėkmingos, šaliai pakrovus dar...

LKL užkulisiai: kodėl „Rytas“ nepanoro australo ir kaip pergalės neatnešė net pažadėti „iPhone“ laida „Krepšinio zona“ (32)

Eurolyga jau žino savo šių metų čempionus bei prizininkus, o po poros savaičių juos turės ir...

Tomas Sinickis. O dabar apie „Euroviziją“ rimtai, be humoro atsakymas Gediminui Jauniui (3)

Aš norėjau patylėti. Ir jau buvau pamiršęs Euroviziją. Bet šiandien perskaičiau Gedimino...

Mažame Lietuvos mieste dirbančiai gydytojai pacientai negaili pagyrų: kaip jai pavyko tapti visų mylima (28)

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ( VLK ) duomenimis, Lietuvoje dirba...

Po kepinančio karščio – audringos liūtys, vėjas ir perkūnija: skelbia, kuriems miestams klius (10)

Antradienio pirmoje dienos pusėje vyraus nepastoviai debesuoti ir sausesni orai .

Sklinda kalbos apie „valstiečių“ partijoje bręstantį sukilimą: Skverneliui mato du kelius (215)

Dar prieš pirmąjį Prezidento rinkimų turą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS...

Valančiūnas – apie FIBA 2019 akistatą su kanadiečiais: pasistengsime „išspardyti užpakalius“ (11)

Atrodė, kad tai eros pabaiga: po septynerių ištikimybės metų Toronto „Raptors“ išmainė...

„Valstiečiai“ siūlo užmiršti Karbauskio kalbas ir žiūrėti į ateitį (173)

Porą savaičių blaškęsi ir traukimusi iš valdžios rinkėjus gąsdinę „valstiečiai“...