Rodo laikraštį, antraštė „Respublikoje“ puikuojasi „Taip gerai Lietuvoj dar niekad nebuvo“. Pasirodo, Jungtinės Tautos moksliškai nustatė, kad Lietuva – aukšto išsivystymo šalis, reitinge tarp 187 valstybių užima pavydėtiną 40 vietą. Apsidairiau aplinkui: tikrai ir žolė žalia kaip airių žemėj, o debesėliai baltesni, oras tyresnis. Kvėpuosiu, niekur nevažiuosiu, net jei ir pinigų neturėsiu.

Bekvėpuodamas gilinuosi į kitus reitingus. Lapkričio 14 d. reitingavimo lyderis žurnalas „Veidas“ visai ašarų pakalnei apskelbė 2011 m. Lietuvos bankų reitingą. Žiūriu, AB bankas „Snoras“ į patį viršų, į antrą pagal gerumą vietą užlipęs, vadinasi, kitąmet bus pirmasis, nepralenkiamas. Ir dar solidesnes už kitus bankus palūkanas moka. Iškrapščiau iš kojinės likusias šimtines, tas, kur kelionei į vakarus buvau atidėjęs, linksmas nunešiau į reitingų lyderio kasą. Nespėjau pasidžiaugti būsima laime, kai mano „Snorą“ begėdiškai nusnorino. Aiškiai matyti, kad nei Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, nei pati Vyriausybė „Veido“ reitingų neskaitė.

Dabar, prisisėmęs įvairialytės reitingų patirties, griebiausi moksliško Lietuvos laisvosios rinkos instituto opuso - „Lietuvos savivaldybių indekso 2011“, kurį per visokias žiniasklaidos priemones džiūgaudama pagarsino pati prezidentė Rūta Vainienė, kurį šio instituto darbuotojas Vytautas Žukauskas DELFI portale lapkričio 18 d. pakrikštijo šventu vardu – „Žmonių laisvės savivaldybėse indeksas“.

Antanas Anskaitis
Kadaise geras Suvalkijos gaspadorius išklausydavo žmonos pamokymų ir viską darydavo priešingai. Sako, jog tai buvusi jo sėkmės paslaptis. Gal taip turėtume elgtis ir su reitinguotojų svitos rekomendacijomis?
Beskaitydamas turėjau porąsyk atsipūsti, nes, pasirodo, gerbiamas institutas šįsyk surentė patį moksliškiausią reitingą, nesudėjo kaip „Veidas“ visų bankų ar savivaldybių į vieną lentelę, o pribraižė, pripaišė, prispalvino net 84 puslapius diagramų, lentelių, prirašė dešimtis išvadų ir pasiūlymų. Pagalvojau, gerai padirbėta, daug sūraus institutinio prakaito išlieta. Išgirdau tokią naujieną, kad ideali yra ta savivaldybė, kuri gyvena pagal savo pajamas, mažina mokesčių naštą, efektyviai valdo turimą turtą ir privatizuoja tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti, atsisako nebūtinų savo funkcijų, savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių, - kaip to nesuprato Vyriausybė, nacionalizuodama „Snorą“, - mažina administracinę ir biurokratinę naštą.

Ačiū institutui, sužinojau neregėtų vietos valdžios gyvenimo paslapčių, sakykim, tokių, kad visoje savivaldoje vienam administracijos darbuotojui tenka 0,1 vadovo, Vilniuje – tik 0,03, o Kaišiadorių rajone – net 0,3. Tik nepavyko atspėti, kur valdoma efektyviau. Manyčiau, Kaišiadoryse, kur daugiau viršininkų, tik kokiu kampu juos lyginti su sostinės baltomis apykaklėmis. Mūsų raštingoje šalyje vienas savivaldybės administracijos darbuotojas per kiaurus metus sukala vidutiniškai po 33 raštus, „raštingiausi“ marijampliečiai – po 176 raštus, didžiausi „tinginiai“ pasvaliečiai, per metus sunarpliojantys tik po 8 raštus. Atrodo, institutas labiau myli pritinginčius, tik kodėl pats, kaupdamas tuos 55 indeksinius visų galų rodiklius, iš savivaldybių ir kitų žinybų iščiulpė 3300 elektroninių ir popierinių raštų. Smagus mokslinis popierizmas, pridengtas skaidrumo skraiste.

Socialistinio lenktyniavimo, atsiprašau, laisvosios rinkos mylėtojų nugalėtojais tapo Klaipėdos miesto ir Kauno rajono savivaldybės, pasveikinkim jas. Į gėdos lentą, kaip paskutiniai iš paskutinių, įrašyta Palangos miesto ir Šalčininkų rajono valdžia. Taip jiems ir reikia, jog jei yra pirmūnai, turi būti ir atsilikėliai, ypač jei nenutuokia žmonių laisvės indekso.

Parimę ant lentelių, daugelis savivaldybininkų, matydami, kuriame, moksliškai sakant, segmente dėl rinkos laisvės nevertinimo nusmukę, raudonuos iš gėdos, visų pirma Vilniaus miesto savivaldybė. Kur tai matyta, sostinė ir tik ketvirta tarp septynių miestų. O galėjo būti pirmūnų vėliavą iškėlusi, jei, kaip rašoma instituto pasiūlymuose, „sumažintų savivaldybei priklausančių pirčių, laidojimo namų, daugiabučių paslaugas teikiančių įmonių, kirpyklų, knygynų skaičių 20 vienetų“. Štai tau ir Artūras Zuokas, kuris giriasi esąs liberalus ir dargi atsakingas meras, o, kaip indeksinės lentelės byloja, visiškai nenarplioja kirpyklų ir laidojimo namų privatinimo tinklo.

O, žiūrėkit, kaip gražiai nušluostyta nosis tiems radviliškiečiams. Dar šį rudenį koks linksmas buvo rajono meras Antanas Čepononis, per iškilmingą posėdį Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ iš trijų ministerijų rankų gavęs net tris „Auksinės krivūlės“ apdovanojimus - už teisingas šilumos ūkio permainas, kultūros puoselėjimą, už istorinės atminties saugojimą. Pasirodo, be reikalo šypsojosi. Laisvosios rinkos instituto savivaldybių indekse radviliškiečiai tesukrapštė vos 56 vietą iš 60 galimų. Turėjo gerą progą pakilti į 18 vietą, jei „privatizuojamų namų plotą padidintų 30 proc., panaikintų teritorinį mokyklų suskirstymą“. Taigi praleido gerą progą pasikylėti tie triskart apdovanoti atsilikėliai radviliškiečiai.

„Auksine krivūle“ už iniciatyvą ir rūpestį tvarkant saugomas teritorijas besidžiaugtiantys anykštėnai turėtų kukliai nuleisti akis. Rajonas, pasirodo, esąs reitingų uodegoje, nes nepatvirtinęs turto valdymo strategijos, neprivatizavęs šiūkšlių surinkimo įmonės. Pritrūko anykštėnams laisvės mėtyti šiūkšles. Bet labai nesisielokit, mieli anykštėnai, visgi 2010 m. „Veido“ reitingų lentelėje jūs ne uodeginiai, o 23-ieji. Jei kas šaipysis, rodykit aną mokslišką reitingą. Jeigu Birštono kurorto šeimininkai pradės girtis šaunia laisvainstitutine ketvirtąja vieta, pakiškit jiems po nosim „Veidą“, kurio reitingų lentelėje birštoniečiai kukliai tūno tarp atsilikėlių vos 49 gardelyje. 

Daugelio savivaldybių indeksas būtų pakilęs į viršų, jei, kaip apgailestauja institutas, jos nekilnojamojo turto mokesčio tarifą būtų sumažinusios iki 0,3, žemės mokesčio tarifą - iki 0,5 proc. Atrodo, netrukus tas indeksas gali nusileisti į neregėtas žemumas, nes Seime klaidžioja įstatymo pataisos, pagal kurias, o siaube, tie tarifai padidėtų iki 4 procentų. Nesuvokia Seimas laisvosios rinkos svarbos, nors tu ką daryk.

O Seimo narys ekonomistas Julius Veselka reitingų kūrėjams smogė išvis žemiau bambos, sakydamas: „Man tie tyrimai, švelniai tariant, yra labai keisti ir aš jais nė kiek nepasitikiu. Nors, kita vertus, Lietuvoje yra daugybė dykaduonių, kurie gauna finansavimą būtent tokiems tyrimams. Tai paprasčiausias pasipinigavimas. Dabar tikrai ne laikas tokiems tyrimams, kai žmonės bėga iš Lietuvos“.

Atrodo, pernelyg kietas tas Seimo ekonomistas. Galėtume būti ir liberalesni, sakydami: reitinguokitės į sveikatą, ponai laisvosios rinkos institutai, veidai, profesoriai ir kiti mokovai, tik palikite vietos dar sveikos nuovokos nepraradusiems skeptikams. Ir tiems, kurie mano, kad rinkėjų reitingas –savivaldybėms svarbiausias.

Ir pabaigai toks kaimiškas pastebėjimas. Kadaise geras Suvalkijos gaspadorius išklausydavo žmonos pamokymų ir viską darydavo priešingai. Sako, jog tai buvusi jo sėkmės paslaptis. Gal taip turėtume elgtis ir su reitinguotojų svitos rekomendacijomis?

O aš jau kraunuosi lagaminus, šįsyk važiuosiu gyventi į Šalčininkus. Mat, šis rajonas atsidūrė ir instituto, ir „Veido“ moksliškų reitingų uodegoje. Tik reitinguotojai nepastebėjo kelių smulkmenų, kad šalčininkiečiai kažkodėl beveik nebėga į airijas, o ramiai gyvena savo krašte. Gal dėl to, kad čia oras švarus kaip Druskininkuose, kad gydytojai mažiau mėgsta kyšius negu Kaune, kad Šalčininkų žemyninės smėlio kopos neprastesnės negu Palangos pajūrio, kad čia pigiausi kiaušiniai, eikliausi žemaitukai, ir kad Klimkynėje, toje turistų pamėgtoje sodyboje prie Merkio vingio, garuoja didžiausias Europoje maudymosi kubilas, kuriame vienu kartu sutilptų visi laisvos Lietuvos reitinguotojai ir, vienas kitam nugaras nutrynę, išgrynintų vieningą savo reitingą.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją