Prieš Kalėdas visi skubėjo pirkti, gaišo kamščiuose ir keikė vienas kitus. Kunigai bandė priminti apie Kūdikėlio atėjimą, bet kas šiais laikais klauso kunigų? Kalėdiniuose vakarėliuose upėmis liejosi taurieji gėrimai ir su kolegomis romantiškų santykių turėjo gal net daugiau nei 39 proc. žmonių.
Iš vieno tokio baro į Gedimino prospektą išeina vyras. Gal šių eilučių autorius, o gal bet kuris kitas statistinis lietuvis vyras. Jis neturi planų patekti tarp jau minėtų 39 proc., o dairosi namo turinčio parvežti išsikviesto taksi, nes jau turi promilių ir žino, kad #nevairuokgirtas.
Pamatęs skersgatvyje šviečiantį taksi plafoną, atsidaro duris ir įsėda nepastebėjęs, kad automobilis neapklijuotais tais telefono numeriais, kuriais buvo kviestas. Keleivis atkreipia dėmesį tik į keistokus valstybinius numerius – „ANG 001“. Atkreipia ir pamiršta. Jis turi savų rūpesčių.
Taksistas, skustas ir vilkintis odine striuke, atsigręžia ir įbeda žvilgsnį į nelauktą svečią.
„Kur?“ – paklausia.
Keleivis pasako adresą, kažkur toli nuo centro, gal net rajone.
„Ko ten ?“ - nustemba taksistas.
Keleivis tiesiog apstulbsta – net ne nuo klausimo, o nuo rusiško mato.
„Gyvenu ten“ – išlemena, supratęs, kad įsėdo tikrai ne į išsikviestą taksi.
„Važiuojam“ – kilniaširdiškai nusprendžia skustagalvis taksistas.
Taksi vingiuoja kalėdinio naktinio Vilniaus gatvėmis. Taksistas užveda kalbą. Iš penkių žodžių keturi yra sodrus ir galingas matas. Ne iš piktumo, o tiesiog kad būtų sklandžiau.
Keleivis nelinkęs bendrauti. Gal jam spaudžia galvą kasdienės problemos, gal jis iš tų, kurie jaučiasi įstrigę Lietuvoje it spąstuose, o gal jis prieš Kalėdas nori tiesiog pagalvoti apie tai, kas galėjo būti ir ko jau niekada nebus. Apie nenuveiktus darbus, neįgyvendintus pažadus, neištartus žodžius.
Bet palengva skustagalvio taksisto monologas virsta dialogu ir jiedu abudu ima aptarinėti aktualijas su visais privalomais jungiančiais žodžiais.
„Aš (pypt) nebežinau, kaip (pypt) šitoj šaly gyventi (pypt)“ - sako keleivis.
„(Pypt) kaip sutinku (pypt) (pypt). Man irgi nesiseka,- pritaria taksistas,- vaikas (pypt) ranką susilaužė, vežu į Santariškių vaikų traumatologinį (pypt), net nesupratau, kur papuoliau (pypt), šviesu taip, modernu, daktarai jauni, malonūs (pypt) . Bandžiau ten vokelį duoti, tai (pypt) neima.
„Quo vadis, Lituania (pypt) - pastebi keleivis.
„Ką (pypt)?“
„Na, kur ritamės, jeigu jau kyšio (pypt) gydytojai neima.
„Va va, aš irgi sakau (pypt),- entuziastingai sulinksi taksistas, - „vakar greitį biškutį viršijau, sustabdė mentai (pypt), sakau, gal susitarsim, o jie (pypt) sako, kad geriau net nesiūlyk, nes problemų turėsi. Ir juokiasi. Tai jeigu jau mentai kyšių neima (pypt) tai ką aš žinau.
„Nieko, tuoj visi iš čia išvažiuos (pypt) - linguoja galva keleivis, - nebus kam tuos kyšius duoti“.
„Pritariu ant viso šimto (pypt), ant šimto,- audrinasi taksistas,- visi išvažiavo. Ir kursuoja pirmyn atgal (pypt). Vežiau iš oro uosto vieną parvykusį, tai jis man aiškina, kad jau nėra skirtumo, kad gyvena Londone, o dirba Lietuvoj. Nesąmonė kažkokia (pypt).
Nuo keiksmažodžių oras net dreba, bet keleivis jaučia, kaip palengva atsileidžia galvą veržęs žiedas.
„O skundikų kiek čia priviso (pypt)„ – nerimsta skustagalvis taksistas – va, draugas norėjo namo parvažiuot, čierkelę įmetęs, ką ten, katino ašaros (pypt), tai kažkoks (pypt) užmatė, prišoko, atėmė raktelius ir dar policijai (pypt) paskambino. Dabar draugas be mašinos liks.
Keleivis linguoja galva.
„Gerai kalbam“ – sako taksistas ir kažką pakrapšto skaitliuke, kad šis ima suktis lėčiau.
„Aišku, gal ir nebloga šalis būtų ta Lietuvėlė (pypt)“ – sako keleivis – „bet vis tiek galimybių, čia (pypt)(pypt) nulis.“
„Absoliutus nulis (pypt) - pritaria skustagalvis vairuotojas – „užvakar (pypt) vežiau jauną merginą, tai jos įmonė gavo 30 milijonų dolerių investicijų (pypt) tai primesk, kiek ji būtų gavusi, jeigu būtų normalioj šalyje gyvenusi, o ne šitam bananų krašte.
„Prie ruso tikrai geriau buvo“ – filosofuoja keleivis.
„O, prie ruso tai nebuvo tokių nesąmonių (pypt). Nuvažiavau su žmona į tą Anykščių lajų taką, tai galva apsisuko, bloga pasidarė, žmonių milijonas (pypt) - audrinasi taksistas – su tais rusais irgi bėda (pypt). Mano kaimynai – vienas rusas, kitas lenkas (pypt). Tai irgi kažkas su galva negerai pasidarė – vienas į kariuomenę savanoriu nuėjo (pypt), o kitas į šaulius įstojo. Juokas pro ašaras.
Taksi pristabdo. Privažiavimas prie namų pažliugęs
„Nevažiuokit iki galo, dar užklimpsit (pypt). Bus gerai ir čia. Aš pareisiu“ – sako keleivis.
„Gerai, aš pastovėsiu ir palauksiu (pypt), kad ko nors nenutiktų jums einant“ - pasiūlo taksistas.
Keleivis klampoja namo. Ar jam tik pasirodė, ar išties aplink tapo šviesiau? Prie durų atsisuka – ne, tai tik vairuotojas odine striuke iškėlęs žibintuvėlį šviečia jam.
Tada taksistas įsėda į automobilį, apsisuka ir lėtai ištirpsta naktyje.
O keleivis vis galvoja apie keistą jo automobilio numerį. „Turbūt iš anglų pargrįžo“ – galiausiai nusprendžia jis.
Laimingų (pypt) šventų Kalėdų.