Panašūs teiginiai, esą PGR testai – niekam tikusi priemonė COVID-19 nustatyti, alternatyvių naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose sklando dar nuo praėjusių metų rudens.
Melagienų skleidėjai žinutėse iškreipdavo PGR testų išradėjo mintis, tvirtino, esą šie testai turi 97 proc. paklaidą, klaidingai teigė, kad Portugalija šių testų apskritai atsisakė. Visus šiuos teiginius paneigė „Melo detektoriaus“ žurnalistai.
Šį kartą melagingų naujienų taikinyje atsidūrė Jungtinės Karalystės vyriausybė. Kovo 15 dieną publikuotame straipsnyje teigiama, esą oficialioje Vyriausybės interneto svetainėje pripažįstama, kad PGR testai yra netikslūs ir parodo klaidingus teigiamus atsakymus. Taip pat tyčiojamasi, esą auksiniu standartu infekcijai nustatyti laikyta diagnostikos priemonė pasirodo yra visiškai netinkama COVID-19 diagnozuoti.
Iš tiesų, apsilankę Jungtinės Karalystės vyriausybės puslapyje, į kurį nuorodą pateikia sapereaude.lt pasidalinto teksto autorius, nerasime jokios PGR testus diskredituojančios informacijos. Kelių punktų dokumente viso labo pateikiamos gairės, kaip sveikatos ar socialinės apsaugos įstaigose elgtis su darbuotojais, pacientais ir gyventojais COVID-19 akivaizdoje.
Šeštame punkte, kuriam daugiausia dėmesio skiriama tekste, siekiančiame diskredituoti PGR testus, kalbama apie tai, kokiu būdu ir kaip dažnai reikėtų testuoti sveikatos ir socialinės apsaugos įstaigų personalą, pacientus ir gyventojus, išskirtinį dėmesį skiriant PGR testams.
Tame pačiame sapereaude.lt publikuotame tekste pateikiamas šio punkto vertimas iš anglų į lietuvių kalbą, tačiau tuoj po vertimu įrašomos klaidingos išvados, esą PGR testai negali būti naudojami medicininiams diagnostiniams tyrimams, nes net ir pasveikus nuo COVID-19 pakartotinis tyrimas PGR būdu gali parodyti teigiamą rezultatą. Toks rezultatas tekste vadinamas klaidingu teigiamu.
Tačiau netiksliais PGR testus vadinantys neatsižvelgia, kad testavimo gairės ir buvo sukurtos būtent tam, kad atrasti geriausią būdą operatyviausiai ir tiksliausiai nustatyti susirgimą.
Taigi, nurodymas PGR testo nekartoti anksčiau nei 90 dienų po pirmojo PGR testo atlikimo arba ligos anaiptol nereiškia, kad tekstas yra niekam tikęs. Veikiau yra atvirkščiai – šiose gairėse atsižvelgiama į testo jautrumą, dėl kurio šis diagnostikos būdas ir vadinamas auksiniu standartu.
Gairėse taip pat nurodoma, į kokius rodiklius reikėtų atsižvelgti, jeigu praėjus 90 dienų po ligos PGR testas vis dar rodo teigiamą rezultatą. Tokiu atveju rekomenduojama įvertinti COVID-19 simptomus, galimus gretutinius susirgimus, imunosupresinę terapiją, turimą informaciją apie testą, pavyzdžiui, testo ciklų skaičių.
Antras neteisingas sapereaude.lt tekste paviešintas teiginys – PGR testų parodomi neteisingi teigiami rezultatai. Tai – ypač jautrus diagnostikos įrankis, galintis aptikti virusą net tada, kai žmogus jau pasveikęs ir viruso koncentracija tokia nedidelė, kad jis nebegali užkrėsti aplinkinių, tačiau faktas, kad žmogaus kūne yra viruso dalelių ir testas į jas reaguoja.
Klaidingai teigiamą rezultatą galėtų duoti testas, aptinkantis virusą tada, kai jo žmogaus kūne apskritai nėra, o tokie atvejai, tiriant PGR metodu, yra ypatingai reti. Kaip skelbiama Harvardo medicinos mokyklos oficialioje svetainėje, tikimybė, jog testas parodys, jog žmogus užsikrėtęs virusu ar yra jo nešiotojas, nors iš tiesų tiriamasis neturėjo jokio sąlyčio su virusu yra beveik lygi nuliui.
Tuo tarpu klaidingo neigiamo PGR testo rezultato, kai žmogus turi virusą, tačiau testas jo neaptinka, yra didesnė ir gali siekti apie 15 – 20 proc.
Vis dėlto, atsižvelgiant į aukštą PGR testų jautrumą, labai svarbu užtikrinti, kad testas būtų atliekamas profesionalų, kurie įvertintų ne tik testo rezultatus, bet ir paciento būklę, jaučiamus simptomus. Taip pat diagnozuojant COVID-19 svarbu sekti procedūrines gaires, kad būtų įmanoma kuo tiksliau nustatyti naujuoju koronavirusu užsikrėtusio asmens būklę ir įvertinti, ar jis gali užkrėsti aplinkinius.
Remiantis aukščiau pateikta informacija, „Melo detektorius“ vertina sapereaude.lt tekste paviešintus teiginius klaidingais ir pateikia tokias išvadas:
- Nurodytos testavimo gairės Jungtinės Karalystės oficialioje svetainėje neįrodo, kad PGR testai yra netinkama diagnostinė priemonė, parodanti klaidingus teigiamus rezultatus. Cituojamoje gairių pastraipoje kalbama apie jau pasveikusių nuo COVID-19 žmonių testavimą, vadinasi, kalbama apie žmones, kurių kūnuose jau yra viruso dalelių. Gairėse pripažįstama, kad dėl testo jautrumo net ir virusui pasišalinant iš kūno, kai žmogus jau nebegali užkrėsti kitų, pakartotinis testavimas gali parodyti teigiamą rezultatą. Šią problemą siūloma spręsti atliekant pakartotinį PGR testą ne anksčiau nei po 90 dienų nuo pirmojo testo atlikimo arba susirgimo;
- Klaidingai teigiamo rezultato sąvoka straipsnyje vartojama netiksliai. Tikimybė, kad PGR testas parodys teigiamą rezultatą tada, kai žmogaus pavyzdyje apskritai nėra viruso lygi beveik nuliui. Tuo tarpu klaidingo neigiamo rezultato, kai žmogaus kūne virusas yra, bet testas jo neaptinka, tikimybė gali siekti iki 20 proc.
- Šaltiniai
- COVID-19: management of staff and exposed patients or residents in health and social care settings; gov.uk
- Which test is best for COVID-19?; health.harvard.edu
- Variation in False-Negative Rate of Reverse Transcriptase Polymerase Chain Reaction–Based SARS-CoV-2 Tests by Time Since Exposure; acpjournals.org
- Just how reliable are COVID-19 tests? Experts weigh in; medicalxpress.com
- Some patients test positive for SARS-CoV-2 after recovery, few may be infectious; healio.com
- A follow-up study shows that recovered patients with re-positive PCR test in Wuhan may not be infectious; bmcmedicine.biomedcentral.com
- Fast coronavirus tests: what they can and can’t do; nature.com
- Insight into the practical performance of RT-PCR testing for SARS-CoV-2 using serological data: a cohort study; thelancet.com
- Different types of COVID-19 tests explained; health.ucdavis.edu
