Teiginiai
Lietuviškas portalas laisvaslaikrastis.lt skelbia, jog „neaktyvus vėžys po Covid-19 vakcinos staiga sparčiai progresuoja“ (čia). Panašios antraštės skelbiamos ir keliuose užsienio portaluose, o kaip įrodymas pateikiamas ir vienas tyrimas, kuris susijęs su vėžiu, bet jame nė žodžiu neužsimenama apie COVID-19 vakcinas.
Verdiktas
Teiginys, jog vėžys po COVID-19 vakcinos progresuoja yra melas. Nėra jokių COVID-19 vakcinos klinikinių tyrimų ar kontroliuojamų tolesnių tyrimų duomenų, kurie sietų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) patvirtintas vakcinas nuo COVID-19 ir vėžinius susirgimus. Pripažįstama tai, jog vėžinių susirgimų pastaruoju metu padaugėjo, tačiau tai susiję ne su vakcinomis, o priežastis ta, kad per pandemiją buvo sunku patekti pas gydytojus profilaktiniams patikrinimams.
Melo detektoriaus komentaras
Tiek laisvaslaikrastis.lt savo publikacijoje, tiek užsienio portalai, kurie skelbia apie dėl COVID-19 vakcinos neva progresuojantį vėžį remiasi Didžiosios Britanijos onkologo Anguso Dalgleisho žurnalo „British Medical Journal“ redaktoriui parašytu laišku, kuris šiame žurnale net nebuvo publikuotas.
Laiške onkologas nurodo, jog reikėtų kelti klausimą apie skiepijimo nuo koronaviruso sustabdymą, o viena iš priežasčių ta, jog A. Dalgleishas „kaip praktikuojantis onkologas mato, kaip žmonės, sergantys stabilia liga, greitai progresuoja po to, kai buvo priversti vartoti revakcinaciją, paprastai tam, kad galėtų keliauti“. Kitų statistikos duomenų ar įtikinamų įrodymų, jog vėžio progresas ir COVID-19 vakcinos yra susijusios jis nepateikia.
Tačiau minėti portalai kaip įrodymą pateikia neseniai atliktas tyrimą, kurio metu nustatyta, kad jaunesnių nei 50 metų žmonių vėžinių susirgimų smarkiai padaugėjo. Tai esą patvirtina A. Dalgleisho pastebėjimus.
Tokį tyrimą atliko Brighamo ir moterų ligoninės mokslininkai. Jie atkreipė dėmesį į tai, kad visame pasaulyje daugėja krūties, storosios žarnos, stemplės, inkstų, kepenų ir kasos vėžio atvejų. Tačiau nurodoma, kad šis drastiškas augimas prasidėjo maždaug 1990 m. Siekdami suprasti, kodėl vėžys diagnozuojamas vis daug jaunesnių žmonių, mokslininkai atliko išsamią literatūroje ir internete pateiktų duomenų analizę, įskaitant informaciją apie ankstyvą gyvenimo trukmę, kuri galėjo prisidėti prie šios tendencijos.
„Iš mūsų duomenų mes pastebėjome tai, kas vadinama gimimo kohortos efektu. Šis poveikis rodo, kad kiekviena iš eilės vėlesniu laiku (pvz., dešimtmečiu vėliau) gimusių žmonių grupė turi didesnę riziką vėliau susirgti vėžiu, greičiausiai dėl rizikos veiksnių, su kuriais jie susidūrė jaunystėje. Mes nustatėme, kad ši rizika didėja su kiekviena karta. Pavyzdžiui, žmonės, gimę 1960 m., patyrė didesnę vėžio riziką nesulaukę 50 metų nei žmonės, gimę 1950 m., ir mes prognozuojame, kad šis rizikos lygis ir toliau kils per ateinančias kartas“, – aiškino vienas iš tyrimo autorių Shuji Ogino, Brighamo Patologijos katedros profesorius.
„Meedan's Health Desk“ ekspertai dar 2021 m. spalį paaiškino, kad ekspertai nerado įrodymų, siejančių COVID-19 vakcinas su vėžiu: nėra jokių COVID-19 vakcinos klinikinių tyrimų ar kontroliuojamų tolesnių tyrimų duomenų, kurie sietų PSO patvirtintas vakcinas nuo COVID-19 su padidėjusia vėžio rizika.
Priešingai – dauguma mokslininkų pastebėjo vėžio atvejų sumažėjimą. Apskaičiuota, kad mažiausiai 20 proc. žmonių pandemijos metu turėjo atidėti medicininę priežiūrą ir gydymą, įskaitant vėžio tyrimus ir diagnozavimą.
Todėl esą dabar nestebina, jog vėžio atvejų skaičius išaugo, nes žmonės jau nevaržomai gali patekti pas gydytojus, profilaktiškai pasitikrinti.
Be to, ekspertai pastebėjo, kad padaugėjo žmonių, sergančių vėlyvos stadijos vėžiu, o tai susiję būtent su per pandemiją ribotu patekimu į sveikatos priežiūros įstaigas.
Žurnale „The Lancet Oncology“ skelbiama ataskaita, kurioje buvo apskaičiuota, kad pirmaisiais pandemijos metais buvo praleista apie 100 mln. patikrinimų, gydytojai matė 1,5 mln. mažiau vėžiu sergančių pacientų, 50 proc. laiku negavo gydymo, o iki 1 mln. galėjo sirgti nediagnozuotu vėžiu, nes nebuvo atlikti tyrimai.
Ekspertai pabrėžia, jog COVID-19 vakcina rekomenduojama žmonėms, sergantiems vėžiu, išgyvenusiems vėžį ir tiems, kurie šiuo metu gydomi nuo vėžio, įskaitant chemoterapiją ir imunoterapiją. Remiantis įrodymais, tikimybė mirti arba susirgti sunkiomis COVID-19 komplikacijomis yra beveik 2 kartus didesnė, jei žmogus serga vėžiu, nei tam, kuris neserga onkologine liga.
- Šaltiniai
- Cancers in Adults Under 50 on the Rise Globally
- There is no evidence linking COVID-19 vaccines with diseases like cancer or HIV
- European Groundshot—addressing Europe's cancer research challenges: a Lancet Oncology Commission
- Stage at cancer diagnosis during the COVID-19 pandemic in western Washington state
- Fact Check-No evidence COVID-19 vaccines cause „turbo cancer“
- COVID-19 vaccine effective in people with cancer, study finds
- Coronavirus and COVID-19: What People With Cancer Need to Know
- Iš žinomo onkologo lūpų – melas apie dėl COVID-19 vakcinos progresuojantį vėžį
