aA
Koronavirusas neperduodamas ir neplinta per orą. Tokią išvadą, neva remdamasi Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pateikė portalo „Vakarinė Palanga“ autorė. Žinutė apie tariamai išsklaidytą mitą plito feisbuke. Tad ar galime jaustis saugūs bendraudami su užsikrėtusiu žmogumi lauke ir uždaroje patalpoje? Ne visai, mat tokios interpretacijos iškraipo svarbias detales.
Painiava dėl koronaviruso plitimo: kada ir kur iš tikrųjų reikia saugotis
© Vakarinės Palangos nuotr.

Apie tai, koks yra koronaviruso ir jo sukeliamos ligos COVID-19 pavojus, PSO pastaruoju metu skelbia garsiai ir dažnai. Tačiau nuo metų pradžios skleidžiamos detalės apie viruso plitimo būdus kito, tad nenuostabu, jog tokia sumaištis leido išsikeroti įvairiausioms sąmokslo teorijoms, prielaidoms ir tiesiog interpretacijoms. Dar sausį pati PSO tikino, kad esą nėra įrodymų dėl koronaviruso plitimo tarp žmonių.


Greitai tapo akivaizdu, kad tokie teiginiai nėra teisingi, o virusas paplito po visą pasaulį.

Tiesa, kartais net ir patys mitai yra išsigalvoti – jie patys neegzistuoja, tačiau atsiranda su jais kovojančių nors ši kova ne tik paremta klaidingomis interpretacijomis, bet ir sukelia pavojų dėl neva paneigiamų mitų konteksto. Pavyzdžiui, kaip vis dėlto plinta koronavirusas – oru ar ne? Ir ką reiškia toks pasakymas bei tiesmukas, kone pažodinis jo suvokimas?

Kilmė

Straipsnio autorė Julija Žislina tikina, kad „tokią išvadą sekmadienį, kovo 29 d., paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) savo oficialioje interneto svetainėje“.

Tokiu būdu PSO paneigė vieną labiausiai paplitusių mitų, jog užsikrėsti galima net kvėpuojant tuo pačiu oru kaip ir infekuotasis. Šis PSO pranešimas turi tapti oficialiu atsakymu į žiniasklaidoje ir ypač socialiniuose tinkluose nenusakomai plačiai tiražuojamus teiginius, kad neva ilgiau būnant toje pačioje patalpoje su ligoniu virusas gali būti perduodamas oru nuo sergančio žmogaus sveikam.
Julija Žislina

Kitaip tariant, jeigu sveikas žmogus atsirastų toje vietoje, kur kvėpavo viruso nešiotojas, jis net po kelių valandų neva gali užsikrėsti tiesiog įkvėpęs „užkrėsto“ oro“, – tikina straipsnio autorė.

Pats straipsnis su pagrindine suformuluota mintimi, kad „koronavirusas neperduodamas ir neplinta per orą“ jau paskutinę kovo dieną išplito feisbuke – per tokias feisbuko grupes kaip Koronavirusas Lietuvoje, Koronavirusas Europoje ir Lietuviai Tenerifėje, skirtas koronaviruso temai, žinutė buvo peržiūrėta per 730 tūkst. kartų, pasidalinta per 17 tūkst. kartų ir plinta toliau.

Kas netiesa

Tokios tiesmukai ir supaprastintai pateiktos PSO interpretacijos klaidina visuomenę, mat iš antraštės ir pagrindinio teiginio „Koronavirusas neperduodamas ir neplinta per orą“ galima suprasti, jog lauke ar patalpoje, t. y. visur, kur tik yra oro, saugotis nebūtina, nes „oru virusas neplinta“.

Net jei minėtame straipsnyje pažymima, jog, remiantis PSO pranešimu, „užsikrėtimas įvyksta tiesiogiai perduodant sergančio žmogaus kvėpavimo takų (nosies arba burnos, kvėpuojant, čiaudint ar kosėjant) išskiriamus smulkius lašelius.

Užsikrečiama, kai sveikas žmogus yra visai šalia sergančiojo – maždaug apie metrą nuo jo“, tolesnės interpretacijos toliau klaidinga skaitytojus apie koronaviruso pavojus.

„Organizacija nustatė, kad virusą turintys lašeliai yra per sunkūs, kad jie galėtų užsibūti ore. Jie nusėda ant paviršių, bet ore jų nėra. Taigi, jeigu vaikštote ten, kur prieš keletą minučių ar valandų buvo sergantis žmogus, oro būdu užsikrėsti neįmanoma“, – pažymi autorė.

Pagrindinis nesusipratimas kyla dėl žodžio oras. Ką reiškia „plinta oru“ ir „oro lašeliniu būdu“. Kaip pažymima PSO išaiškinime, moksline prasme tai yra du skirtingi dalykai – plitimas oru arba smulkiais aerozoliais (0,1 mirkometro dydžio) ir plitimas oro-lašeliniu būdu (dideliais aerozoliais – apie 5-10 mikormetrų dydžio). PSO tai aiškina paprastai: oro plitimo (airborne) atveju virusas gali išbūti ilgiau ir plisti toliau, nei metras.

Nors abiem atvejais PSO niekur neteigia, kad oro-lašelinis būdas reikštų tik tiesioginį kontaktą per gleives, kraują ar pan. – kosėjantis, čiaudintis ar net kalbantis žmogus tiek atviroje, tiek uždaroje erdvėje, jei jis yra užsikrėtęs, virusą oro-lašeliniu būdu vis tiek perduoda, paprastai kalbant, oru, kuriuo mikroskopiniai lašeliai ir keliauja.

Grynai oru plintantys virusai (angl. airborne), pavyzdžiui, tymų, reiškia, kad aerozoliai gali ilgai išbūti ore – būtent toks koronaviruso plitimo būdas, anot PSO, kol kas neįrodytas moksliniais tyrimais, nors pažymima, kad tam tikrais atvejais gali būti išimčių.

Oro-lašelinis būdas reiškia, kad virusas pats savaime oru nesklinda, tik mikroskopinių lašelių viduje, kai žmogus kosti, čiaudo arba užkrėsta ranka liečia paviršius, pavyzdžiui durų rankenas.

Būtent todėl ypač didelė grėsmė kyla gydytojams, kurie ilgą laiką dirba patalpose, potencialiai užkrėstose koronavirusu – trūkstant apsaugos priemonių užsikrėsti nėra sudėtinga. Be to, kaip pažymi PSO, plitimas grynai oru nėra visiškai atmesta galimybė specifinių aplinkybių metu, pavyzdžiui, kai procedūros, tokios, kaip intubacija metu, plinta aerozoliai.

Kas tiesa

PSO, kaip, beje, teisingai pastebi „Vakarinė Palanga“ autorė, pirmiausiai pabrėžia, jog apsaugą nuo viruso užtikrina socialinė distancija – ne mažiau kaip 1 metras nuo viruso nešiotojo, taip pat negalima liesti paviršių, ant kurių gali būti sergančio žmogaus kvėpavimo takų išskyrų ar seilių, būtina kruopščiai plauti rankas arba jas dezinfekuoti specialiomis priemonėmis.

Painiava dėl koronaviruso plitimo: kada ir kur iš tikrųjų reikia saugotis
© AFP / Scanpix

Tad net jei atstumas yra metras, esant vėjuotoms sąlygoms, dideli aerozoliai gali nukeliauti ir toliau, būtent todėl buriavimasis, buvimas ilgesnį laiką šalia potencialiai užsikrėtusio asmens (o tokiais dabar gali būti laikomi visi) yra vengtinas.

Būtent todėl, dėl tokių neaiškumų, susijusių su koronaviruso sklaida ir saugojimosi nuo jo, kilo interpretacijos dėl kaukių ir kitų apsaugos priemonių dėvėjimo. PSO viena vertus, pažymėjo, kad sveikiems asmenims nerekomenduojama dėvėti kaukių, tačiau tie, kurie yra užsikrėtę ar kontaktuoja su užsikrėtusiais turėtų dėvėti kaukes.

Turint omeny tai, kad dalis atvejų yra asimptominiai, kad žmonės gali nežinoti, ar jie patys bei tie, su kuriais bendrauja, yra užsikrėtę ar ne, toks išaiškinimas gali būti gluminantis, todėl paprasčiausias būdas jį interpretuoti – vengti socialinio kontakto per artimą atstumą, jei yra galimybė – dėvėti kaukę.

Parengta bendradarbiaujant su „Facebook“ faktų tikrinimo programa.

Šaltiniai

Įkelti
* privalomi laukai
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(45 žmonės įvertino)
2.9556

Top naujienos

Po Estijos nusikalstamo pasaulio „krikštatėvio“ nužudymo – chaosas: nieko panašaus dar nebuvo (5)

Kodėl po Estijos nusikalstamo pasaulio „krikštatėviu“ vadinamo Nikolajaus Tarankovo mirties...

Tokios krizės automobilių prekeiviai dar nematė: pirkėjų nė kvapo (11)

Dėl koronaviruso paskelbtas karantinas paralyžiavo visą Lietuvos verslą, bet automobilių prekyba...

Orai: per Lietuvą keliaus audros debesys (1)

Sekmadienį virš Rytų Žemaitija nusidrieks kontrastingas atmosferos frontas. Vakariniuose rajonuose...

Priversta saviizoliuotis iš Norvegijos grįžusi lietuvė: man aiškiai parodė, kad esu emigrantė ir antrarūšė budulė (617)

Karantinas Lietuvoje šiuo metu yra labai sušvelnintas, o nuo birželio 1 d. buvo ir išplėstas...

COVID-19 sirgęs vyras apibūdino ligos pradžią: net nejuto, kad smarkiai karščiuoja (128)

„Įprastai, kai turi temperatūros, jauti šaltkrėtį, nuovargį, o šįkart to nebuvo“, –...

Statė namą sau, bet neliko nepastebėtas didelio koncerno: lietuvio būsto idėja sulaukė pasisekimo (191)

Tomui Petrauskui – 26-eri, tačiau jis šiandien savomis rankomis stato modulinius ekologiškus...

Tragedija, pakeitusi fechtavimosi sportą: olimpinis čempionas mirė nuo lūžusios rapyros dūrio į akį (39)

Šiuolaikiniame fechtavimosi sporte traumos – didelė retenybė: kostiumai ir kaukės patikimai...

Bedarbio statusas: kaip mokėti PSD ir kokių naujų išmokų tikėtis jau netrukus (91)

Vienuoliktą karantino savaitę Užimtumo tarnyba „suskaičiavo viščiukus“. Karantininės...

Kruvinas vakaras Kroatijoje: Golubickui lūžo žandikaulis – reikalinga operacija

Atnaujintas Kroatijos futbolo čempionatas itin prastai prasidėjo 20-mečiui saugui iš Lietuvos...

Paulius Jurkevičius. Kava su sviestu ir kiti klausimai daktarui (105)

Vieni jį dievina. Kiti keiksnoja. Vieni giria jo profesijos išmanymą. Kiti be gailesčio...