Teiginiai

Straipsniai, kuriuose skelbiama, kad vis daugiau įtikinamų tyrimų įrodo skiepų žalą pasirodė tiek užsienio, tiek Lietuvos portaluose, kuriuose galima pastebėti aktyvią antivakcinacijos kampaniją. Šiuose straipsniuose remiamasi keliais tyrimais ir taip daroma išvada, jog daugėja įtikinamų įrodymų apie skiepų žalą.

Verdiktas

Tyrimai, kuriais remiamasi minėtuose straipsniuose, nors ir paviešinti, bet dar yra nerecenzuoti, o tai reiškia, kad juose pranešama apie naujus medicininius tyrimus, kurie dar turi būti įvertinti, todėl neturėtų būti naudojami vadovaujantis klinikine praktika. Be to, tuose tyrimuose nepateikiama jokių įrodymų apie COVID-19 vakcinų žalą. Be to, minėtuose tyrimuose taip pat neužsimenama, jog COVID-19 vakcinos daro neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Todėl teiginys, jog vis daugiau įtikinamų tyrimų įrodo skiepų žalą yra melagingas.

Melo detektoriaus komentaras

Vienas iš tyrimų, kuriuo remiamasi minėtuose straipsniuose, yra paskelbtas šių metų rugsėjo 9 dieną. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti nosies ir plazmos antikūnų atsaką, praėjus metams po hospitalizavimo dėl COVID-19, įskaitant laikotarpį, kai buvo pradėta skiepyti nuo koronaviruso.

Mokslininkai nustatė, jog stiprus ir nuoseklus nosies gleivinės imunoglobulinų (IgA) atsakas išliko padidėjęs devynis mėnesius po užsikrėtimo koronavirusu. Tiesa, mokslininkai nustatė, jog nosies gleivinės IgA atsakas skiriasi nuo plazmoje esančių antikūnių atsakų ir yra minimaliai sustiprinamas vakcinacijos. Todėl tyrimo autoriai pabrėžė būtinybę sukurti vakcinas, kurios sustiprintų ne tik visą žmogaus imuninį atsaką, bet ir nosies gleivinės.

Minėtame straipsnyje, kuriame teigiama, jog vis daugiau įtikinamų tyrimų įrodo skiepijimo žalą, minimas ir šių metų rugsėjo 8 d. paskelbtas mokslinių tyrimų laiškas „Rizikos veiksnių, susijusių su COVID-19 mirtimi po Omikron Anglijoje, įvertinimas“.

Jame pabrėžiama, jog atsiradus Omikron variantui iškilo būtinybė nustatyti rizikos veiksnius, susijusius su COVID-19 mirtimi asmenims, kurie baigė pirminę vakcinaciją ir gavo sustiprinančiąją dozę, nes iki šiol buvo atlikti tyrimai apie žmones, kurie buvo paskiepyti viena ar dviem vakcinos dozėmis, o vyravo koronaviruso Alfa arba Delta variantai.

Laišką parašę ir tyrimą atlikę mokslininkai, kurių tyrimo populiacija apėmė visus suaugusius Anglijos gyventojus, kurie buvo gavę abi skiepo dozes ir revakcinaciją iki 2021 metų gruodžio 31 dienos, konstatavo, kad iš daugiau nei 19 mln. tiriamųjų nuo COVID-19 ligos mirė 4781 asmenys (0,02 proc.), o jų amžiaus vidurkis siekė 83,3 metų. Todėl tyrimo autoriai savo išvadose pabrėžė, kad vyriausi gyventojai, kurių rizika numirti nuo COVID-19 yra didžiausia, turėtų būti laikomi prioritetinėmis grupėmis paskiepyti papildomomis dozėmis.

Melagingo teiginio autoriai savo straipsnyje nurodė dar vieną tyrimą, kurį taip pat priskyrė prie įtikinančių apie skiepų žalą. Teigiama, kad neseniai atliktas Tailando studentų tyrimas atskleidė „siaubingą istoriją: beveik trečdalis tų, kurie gavo mRNA vakciną, patyrė širdies sutrikimų ar susirgo, o ilgalaikės pasekmės lieka nežinomos“.

Apie šį tyrimą Melo detektorius jau rašė. Tailando mokslininkai išties atliko tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti, ar mRNR vakcina („Pfizer“ ir „Moderna“) nuo koronaviruso paaugliams sukelia šalutinių poveikių. Jis buvo paskelbtas rugpjūčio pradžioje, tačiau iki šiol yra nerecenzuotas. Šiame tyrime dalyvavo vos 301 paauglys, o visiems, kuriems pasireiškė kažkokie simptomai, jie išnyko per dvi savaites ir jokio rimto gydymo nereikėjo.

Tyrimo autoriai konstatavo, kad apskritai vakcinacija nuo COVID-19 mRNR vakcina turi itin palankų rezultatą ir turėtų būti rekomenduojama paaugliams. Tačiau paauglius, gaunančius mRNR vakcinas, reikia stebėti dėl šalutinio poveikio.

Grupė mokslo daktarų šiemet vasarą atliko tyrimą, kuriuo matematiniu modeliavimu įvertino pasaulinį pirmųjų vakcinacijos nuo COVID-19 metų poveikį. Šis tyrimas paskelbtas prestižiniame moksliniame medicinos žurnale „The Lancet“.

Tyrimo autoriai suskaičiavo, jog nuo 2020 m. gruodžio 8 dienos, kai buvo suleista pirmoji vakcina nuo COVID-19 ne klinikinio tyrimo metu, iki 2021 m. gruodžio 8 d. 55,9 proc. pasaulio gyventojų gavo bent vieną vakcinos dozę, 45,5 proc. – dvi dozes ir 4,3 proc. buvo revakcinuoti.

Nepaisant neįtikėtino greičio, kuriuo COVID-19 vakcinos buvo sukurtos 2020 m., o vėliau išplatintos 2021 m., nuo COVID-19 paskiepijimo visame pasaulyje buvo pranešta apie daugiau nei 3,5 mln. mirčių nuo COVID-19.

Mokslininkai savo tyrime pabrėžė, jog vakcinacija per pirmuosius jos metus užkirto kelią 14,4 mln. mirčių nuo COVID-19 185 šalyse ir teritorijose.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją