„Tie mulkiai, kurie laisva valia dėvi kaukes, šventai įsitikinę, kad virusai yra maždaug tokio dydžio kaip musės ir pro vieno centimetro plyšį, susidarantį tarp nosies ir žando, tikrai nepralįs. O SAM į viešąją erdvę paleisti troliai su moksliniais laipsniais šią iliuziją tik stiprina.
Todėl paprasti žmonės nė tamsiausiose pasąmonės kertėse nenumano, kad pro tą plyšelį gali pralįsti visas milijonas tų virusų. Todėl medicininių kaukių dėvėjimas - absoliučiai beprasmis“, – pagiežos kupinoje žinutėje rašė socialinio tinklo vartotojas, pridurdamas, esą „COVID-19 virusėlis egzistuoja greičiausiai tiek pat laiko, kiek ir visa žmonija, ir jis prie mūsų puikiai prisitaikęs ir mes prie jo - prisitaikę.“
Šie pareiškimai yra neteisingi ir klaidina kitus socialinio tinklo vartotojus.
Tinkamai dėvimos kaukės mažina viruso plitimą
Apie tai, kokias kaukes geriausia dėvėti, siekiant apsaugoti save ir artimuosius nuo padidintos tikimybės užsikrėsti naujuoju koronavirusu, diskutuota ne kartą. Šiuo metu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) medicinines kaukes rekomenduoja dėvėti medicinos darbuotojams, pagyvenusiems žmonėms, žmonėms, turintiems lėtinių ligų ir sulaukusiems teigiamo koronaviruso testo rezultato, bei jaučiantiems ligos simptomus, kai, tuo tarpu, sveiki, nė į vieną iš šių kategorijų nepatenkantys žmonės, gali dėvėti ir savo gamybos kaukes iš audinio.
Skirtingi kaukių tipai suteikia skirtingą apsaugą nuo ore pasklidusių viruso dalelių ir, nors vienos iš jų yra veiksmingesnės už kitas, visos medicininės ar medžiaginės kaukės bent šiek tiek sumažina viruso plitimo riziką, todėl negalima teigti, kad kaukės dėvėjimas yra beprasmis.
Šių metų birželio mėnesį paviešintame tyrime „COVID-19 ir netradicinių kaukių dėvėjimas: kaip įvairios medžiagos padeda sumažinti infekcijos riziką kaukių nešiotojams?“ buvo palygintos 10 skirtingų tipų kaukių.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad efektyviausiai apsisaugoti ir apsaugoti kitus nuo virusų padeda N95 ir N99 respiratoriai. Šių kaukių testas parodė, kad 20 minučių praleidus smarkiai užterštoje aplinkoje kaukė ją dėvinčiam žmogui suteikia net 94–99 proc. apsaugą.
Daugelio dėvimos vienkartinės medicininės kaukės nėra skirtos apsaugoti nuo koronaviruso infekcijos jį dėvinčio asmens, tačiau jeigu kaukę dėvi jau sergantis žmogus, kaukės dėvėjimas sumažina riziką užkrėsti aplinkinius.
2013 metais atliktas tyrimas parodė, kad gripo epidemijos metu dėvima medicininė kaukė suteikia tris kartus didesnę apsaugą ją dėvinčiam, nei iš audinio pasiūta kaukė. Vis dėlto, tikrąjį šios populiarios kaukės apsaugos lygį nustatyti sunku. Atliekant tuos pačius kaukių bandymus, kaip ir tikrinant N95 respiratorių efektyvumą, nustatyta, kad vienos medicininės kaukės nuo mažų ore pasklidusių dalelių apsaugo tik 30 proc., kai, tuo tarpu, kitos medicininės kaukės suteikė net 80 proc. apsaugą.
Bet kokiu atveju, pirminė medicininių kaukių paskirtis – suteikti apsaugą medicinos darbuotojams, dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalintiems gauti N95 respiratorių, todėl žmonėms, nedirbantiems medicinos srityje, rekomenduojama dėvėti medžiagines kaukes.
Žmonėms, siekiantiems apsisaugoti nuo viruso patiems ir apsaugoti kitus labiausiai rekomenduojama dėvėti hibridines kaukes, pasiūtas iš kelių skirtingų medžiagų sluoksnių, pavyzdžiui, medvilnės ir šifono, medvilnės ir flanelės arba medvilnės ir šilko. Tokios kaukės, jei dėvimos tinkamai, gali sulaikyti daugiau nei 80 proc. smulkių dalelių ir daugiau nei 90 proc. didesnių dalelių.
Veiksmingos gali būti ir gatvėse dažniausiai matomos vieno sluoksnio medvilninės kaukės. Jungtinės Karalystės mokslininkai naujame darbe, kuris dar nebuvo įvertintas kitų mokslininkų, pateikė išvadas, kad tokių kaukių dėvėjimas 54 proc. sumažina infekcijos riziką palyginti su jokios kaukės nedėvinčiais žmonėmis.
Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį, ar kaukė uždėta tinkamai, ar ji sandariai priglunda prie odos, nes kiekvienas plyšys tarp kaukės ir ją dėvinčio žmogaus veido mažina kaukės efektyvumą.
Remiantis šia informacija galima teigti, jog tvirtinimas, esą kaukių nešiojimas yra beprasmis, nėra teisingas, nes jei kaukės dėvimos tinkamai, net ir vieno sluoksnio medvilninės ar popierinės kaukės sumažinta šansą užsikrėsti virusu ar, jei serga kaukę dėvintis asmuo, virusu užkrėsti kitus.
Klaidinančios žinutės pabaigoje jos autorius taip pat užsimena, kad COVID-19 virusas egzistuoja tiek pat laiko, kiek ir visa žmonija, yra puikiai prie žmonių prisitaikęs, o žmonės prisitaikę prie jo.
Šis teiginys taip pat nėra teisingas.
Pirmiausia, svarbu suprasti, kad terminu COVID-19 vadinamas ne virusas, o viruso, pavadinto SARS-CoV-2 sukeliama liga. Mokslininkai koronavirusus, pagal tai, kaip seniai jie gali užkrėsti žmones, skiria į naujuosius ir senuosius. Senesni žmones užkrėsti gebantys koronavirusai buvo aptikti praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, tačiau iš tiesų sunku pasakyti, kiek laiko jie pasirodydavo žmonių populiacijose. Į senesnių žmonių koronavirusų kategoriją priskiriami 229E, NL63, OC43 ir HKU1 virusai.
Tuo tarpu mokslininkai didžiausią pavojų įžvelgia naujaisiais vadinamuose koronavirusuose, kurie, iš prigimties būdami gyvūnų virusais, sugeba užkrėsti žmones. Prie tokių koronavirusų priskiriami SARS-CoV (SARS), MERS-CoV (MERS) ir COVID-19 sukeliantis SARS-CoV-2, kuris buvo identifikuotas praėjusių metų gruodį.
Atsižvelgiant į tai, kad SARS-CoV-2 yra gyvūnų virusas, negalima sakyti, kad žmonės yra prisitaikę prie šio viruso. Iš tiesų, dauguma žmonių, dar nepersirgusių COVID-19, nėra įgiję imuniteto šiam virusui.
Kalbant apie gyvūnų koronavirusų kilmę, mokslininkai nesutaria, kiek laiko egzistuoja gyvūnų koronavirusai. Iki šiol manyta, kad gyvūnų populiacijose egzistuojantys koronavirusai yra palyginti jauni ir jų amžius siekia vos 10 tūkst. metų, tačiau 2013 metais Virusologijos žurnale paskelbtame tyrime keliama hipotezė, kad gyvūnų koronavirusų amžius gali siekti ir kelias dešimtis milijonų ar net 300 mln. metų amžių.
- Šaltiniai
- COVID-19 and use of non-traditional masks: how do various materials compare in reducing the risk of infection for mask wearers?; ncbi.nlm.nih.gov
- A User's Guide To Masks: What's Best At Protecting Others (And Yourself); npr.org
- Face masks: Here are the best and worst materials for protecting against coronavirus; cnet.com
- Surgical mask filter and fit performance; ncbi.nlm.nih.gov
- Study Ranks the Best and Worst Materials for Face Masks; aarp.org
- Testing the efficacy of homemade masks: would they protect in an influenza pandemic?; pubmed.ncbi.nlm.nih.gov
- Which type of face mask is most effective against COVID-19?; news.llu.edu
- The Best And Worst Face Masks For COVID-19, Ranked by Their Level of Protection; sciencealert.com
- History and Recent Advances in Coronavirus Discovery; journals.lww.com
- Human Coronavirus Types; cdc.gov
- A Case for the Ancient Origin of Coronaviruses; ncbi.nlm.nih.gov