Teiginiai
„Velnio bokštas“ yra milžiniškas medis, mokslininkai po juo aptiko tankų šaknyną.
Verdiktas
Melas. Legendą apie tai, kad „Velnio bokštas“ esą iš tikrųjų yra medis sugalvojo amerikiečių satyros socialinė paskyra. Nacionalinių parkų darbuotojai žurnalistams šią versiją paneigė. Yra ne viena „Velnio bokšto“ susidarymo versija, tačiau visas jas jungia bendras motyvas – kad geologinis paminklas susidarė iš uolienų dėl vulkaninio aktyvumo ir žemės erozijos.
Melo detektoriaus komentaras
„Velnio bokštu“ vadinamas gigantiškas monolitas, stūksantis šiaurės rytų Vajominge, Jungtinėse Amerikos Valstijose, nuo seno traukė smalsuolių ir turistų žvilgsnius. Tai – vienas įsimintiniausių gamtos paminklų visame regione. Ilgą laiką mokslininkai nebuvo iki galo įsitikinę, kaip susidarė ši didžiulė struktūra, o tai davė peno sąmokslo teorijų kūrėjams.
Jau kelis metus internete plinta versija, esą „Velnio bokštas“ nėra jokia uoliena. Socialinių tinklų vartotojai tikina, kad iš tiesų tai – didžiulis medis, su tankiai išsiraizgiusiu šaknynu, o šią tiesą atskleidė mokslininkai.
„Nepaisant to, nors visi juokėsi, tačiau kalnai yra kelmai. Po velnio bokštu Vajominge buvo rasta didelė šaknų sistema. Vajomingo „Devils“ bokšte buvo padarytas didžiulis ir stulbinantis atradimas,“ – rašoma sausio 30 d. vienoje „Facebook“ grupėje patalpintoje žinutėje (aut. past. – žinutės kalba netaisyta).
Žinutės autorius praneša, esą tokį atradimą padarė Vajomingo parkų departamento mokslininkai, ištyrę fotografinius seisminius rodmenis ir po monolitu aptikę didžiulę suakmenėjusią šaknų sistemą. Naujiena pasidalinęs vartotojas netgi citavo neva parkų departamento išleistą pranešimą, kuriame dalijamasi šiuo atradimu.
Vis dėlto, tiek naujiena apie pribloškiantį atradimą, tiek minima citata yra išgalvotos. Legenda apie tai, kad „Velnio bokštas“ galėjo būti milžiniškas medis platinama dar nuo 2017 m. liepos, kai „Facebook“ paskyroje „Casper Planet“ pasidalinta žinute apie „Naują atradimą, pakeisiantį istoriją“. Žinutėje pateikiama lygiai tokia pati informacija, kokią retransliavo kitos socialinių tinklų paskyros, bei toks pats nuotraukų koliažas, sudarytas iš „Velnio bokšto“ fotografijos ir apačioje pridėti šaknyną vaizduojančio eskizo (čia). Žinutės anglų kalba apačioje taip pat pridėta nuoroda į interneto portalą www.infinitysnews.com. Spustelėjus ant šios nuorodos paaiškėja, kad svetainė – neprieinama, o domenas tokiu vardu yra parduodamas.
Čia svarbu tai, kad paskyra „Casper Planet“ save pristato kaip humoro ir satyros puslapį bei aiškiai nurodo, kad joje skelbiama nuomonė, vietos ir vardai yra išgalvoti, taigi, žinutė buvo sukurta kaip pokštas, pramogų tikslais (čia).
Tais pačiais metais šį pranešimą išpopuliarino vietos radijo stotis „KGAB“, paraginusi žmones „padėti skleisti naują Vajomingo mitą“ (čia).
„Reuters“ žurnalistai, taip pat išanalizavę šį teiginį, susisiekė su „Velnio bokšto“ nacionalinio paminklo, priklausančio Nacionalinių parkų tarnybai, prižiūrinčiuoju parko reindžeriu Nicholos Myers, kuris patvirtino, kad nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad šis gamtos paminklas yra medis (čia).
Šiuo metu jau nemažai žinoma apie tai, kaip susiformavo didžiulis monolitas. Geologai šį darinį tyrinėjo dar nuo XIX a. pabaigos, o 1906 m. dėl savo mokslinės vertės jis paskelbtas saugomu. Bokštą sudaro reta magminė uoliena – fonolito porfyras, ir kad tai yra didžiausias pasaulyje stulpinių jungčių pavyzdys. Visos šiuolaikinės bokšto susidarymo teorijos mini eroziją, kuri atskleidė bokštą, bet tuo pačiu ir ištrynė įrodymus, kurie padėtų būti tikriems dėl šio paminklo susidarymo aplinkybių (čia). 2015 m. geologo Prokopo Závada ir jo kolegų pasiūlyta versija skelbia, kad „Velnio bokštas“ susidarė dėl yra maaro-diatremos ugnikalnio (čia). Jie susiformuoja, kai magma susiduria su požeminiu vandeniu po Žemės paviršiumi. Perkaitęs vanduo virsta garais. Šie garai sprogstamai plečiasi ir paviršiuje sukuria kraterį. Krateris užsipildo lava, kuri atvėsta ir sukietėja į kupolo struktūrą. Vėliau erozija nuardo dalį kupolo ir sukuria tokį bokštą, kokį matome šiandien.
