Teiginiai
Neįmanoma, kad Žemėje yra 8 mlrd. žmonių.
Verdiktas
Melas. 2022 m. lapkričio 15 d. Jungtinės Tautos (JT) paviešino reportą „World Population Prospects 2022: Summary of Results“, kuriame skelbiama, kad žmonių skaičius mūsų planetoje pasiekė 8 mlrd.
Melo detektoriaus komentaras
Tiesa, kad tikslios populiacijos realiuoju laiku sekti – neįmanoma, tada reikėtų skaičiuoti ir kiekvieną gimimą, ir kiekvieną mirtį. Darbą apsunkina ir tai, kad kai kurių valstybių duomenys yra dešimtmečių senumo, o taip pas situacijos nepalengvino ir COVID-19 pandemija, kai kiekvieną mirtį registruoti tapo tiesiog neįmanoma.
Skaičiavimui pasitelkiami itin galingi kompiuteriniai modeliai – kurie, nors ir negali pateikti duomenų realiuoju laiku, daro itin tikslias prognozes, o nuokrypis gali būti nuo metų iki dviejų. Visgi, 8-milijardasis vaikas tikriausiai gimė Indijoje, nes 2022 m. ten registruoti 23 milijonai naujagimių (palyginimai – Kinijoje registruota 10 mln.).
Tam, kad žmonijos populiacija paaugtų nuo 7 iki 8 mlrd., prireikė 12 metų. Prognozuojama, kad iki 2037 m. (kitaip tariant, per 15 metų), populiacija pasieks 9 mlrd. ribą, o 2100 m. pasieks 10,.4 mlrd. Skelbiama, kad tai rodo, nors populiacijos augimo tempai – dideli, visgi augimas truputį lėtėja.
Pirmam milijardui žmonių atsirasti prireikė maždaug 300 tūkst. metų. Jis fiksuotas 1804 m. – tada, kai buvo atrastas morfinas, kai baigėsi Haičio revoliucija, kai Bethovenas grojo Vienoje. Dėl geresnės sveikatos priežiūros, švaresnio vandens ir pagerėjusių sanitarinių sąlygų žmonės gyvena ilgiau – visa tai sumažino ligų paplitimą. Trąšos ir drėkinimas padidino pasėlių derlių ir pagerino mitybą. Daugelyje šalių gimsta daugiau vaikų, o miršta daug mažiau. Taigi 1927 m. jau paskelbta apie 2 mlrd. žmonių, 1960 m. – 3 mlrd., 1974 m. – 4 mlrd. ir taip toliau.
Auganti populiacija atneša ir daug iššūkių. Tarša ir perteklinė žvejyba teršia vandenynus. Laukiniai gyvūnai nyksta nerimą keliančiu greičiu, nes žmonės naikina miškus ir kitas laukines vietoves gyvenviečių plėtrai, žemės ūkiui. Besikeičiantis klimatas, kurį lemia deginamas iškastinis kuras, jau tapo didžiausia istorijoje grėsme biologinei įvairovei, maisto saugumui, prieigai prie geriamo vandens ir ūkininkavimui. Ir taip yra su jau turimų žmonių skaičiumi. Todėl ekspertai jau nerimauja, kas bus, kai šis skaičius dar labiau išaugs.
