Ar tiesa, kad po mirties visi Lietuvos gyventojai taps donorais?

Internete pradėjo sklisti melaginga informacija, kad nuo liepos 1 dienos priimtas numanomo sutikimo donorystės modelis ir visi įtraukti donorų sąrašus.

Teiginiai

Nuo liepos 1 dienos įsigaliojus naujam žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pakeitimams, nebus galima atsisakyti dalyvauti donorystėje, o tėvai negalės atstovauti savo nepilnamečių vaikų (čia).

Verdiktas

Melas. Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo projektas nėra priimtas. Pagal šį įstatymo projektą ir dabartinę donorystės tvarką, sutikti dalyvauti donorystei reikalingas net tik donoras, bet ir mirusiojo artimieji. Jiems nepritarus, organai nėra aukojami.

Melo detektoriaus komentaras

Pagal Lietuvoje šiuo metu taikomą organų donorystės modelį, žmogus, norintis po mirties tapti potencialiu organų donoru, turi pasirašyti sutikimą. Tuo tarpu pagal numanomo sutikimo donorystės modelį visi šalies piliečiai yra laikomi potencialiais organų donorais, nebent išreiškė nesutikimą (čia). Būtent Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo projektas ir siekia įteisinti numanomo sutikimo modelį.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte dėstoma, kad tiek pagal dabartinį sutikimo modelį ir įstatymo projekte siūlomą numanomo sutikimo modelį, galutinį sprendimą dėl organų transplantacijos, net donorui sutikus, priima artimieji.

„<...> tiek dabar egzistuojantis informuoto sutikimo modelis, tiek Įstatymo projektu siūlomas numanomo sutikimo minkštasis modelis, įtvirtina pareigą gauti artimųjų sutikimą dovanoti mirusiojo audinius ar organus. Pagal dabar galiojantį informuoto sutikimo modelį, asmeniui net ir išreiškus valią būti donoru, t. y. pareiškus „sutikimą“, po asmens mirties galutinį sprendimą, net ir prieštaraujantį mirusiojo valiai, priima mirusiojo artimieji“ – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte (čia).

Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo 5 straipsnio 3 dalis nurodo, kad mirusiojo artimųjų dėl organų donorystės atsiklausiama tokia pirmumo tvarka: sutuoktinio, pilnamečių vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių (seserų). Gavus vieno iš šių asmenų sutikimą nustatyta pirmumo tvarka, kitų mirusiojo artimųjų sutikimo neklausiama. Gavus vieno iš šių asmenų nesutikimą nustatyta pirmumo tvarka, mirusio asmens audinius, organus paimti ir atiduoti transplantacijai draudžiama (čia). Nacionalinio transplantacijos biuro teigimu, pagal šį įstatymą tėvams nepritarus – donorystė nevykdoma. Tai nesikeičia ir tuo atveju, jeigu įsigaliotų įstatymo projekto pataisos (čia).

Įstatymo projektą jau apsvarstė Seimo žmogaus teisių komitetas, kuris siūlo įstatymo įsigaliojimo datą nustatyti nuo 2025 m. sausio 1 d. (čia). Tačiau Seime dar turi įvykti balsavimas, o vėliau – Prezidento pasirašymas.

• Šaltiniai
• Numanomo sutikimo donorystės modelis: kokia kitų šalių praktika?
• Aiškinamasis raštas dėl Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pakeitimo įstatymo nr. I-1626 4, 5, 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto
• Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pakeitimo įstatymas
• Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas
• Nacionalinis transplantacijos biuras: pareikšti nesutikimą dėl organų donorystės po mirties bus galima ir po liepos 1 dienos