Teiginiai
Taikos ženklas yra masonų simbolis, reiškiantis krikščionybės mirtį.
Verdiktas
Melas. Taikos ženklą 1958 m. sukūrė britų grafikos dizaineris Geraldas Holtomas. Pirmiausia šis ženklas naudotas kaip judėjimo už branduolinį nusiginklavimą simbolis. Pats autorius teigė, kad ženklas vaizduoja nevilties apimto žmogaus, susidūrusio su branduoline grėsme, figūrą, tačiau taip pat egzistuoja versija, jog ženklą sudaro semaforinių vėliavėlių ženklai, reiškiantys raides „N“ ir „D“.
Melo detektoriaus komentaras
Taikos ženklo atsiradimo istorija nėra tokia paslaptinga ir kontraversiška, kaip bandoma teigti socialiniuose tinkluose. Šį simbolį 1958 m. vasario 21 d. sukūrė britų grafikos dizaineris Geraldas Holtomas britų kampanijai už branduolinį nusiginklavimą (angl. British Campaign for Nuclear Disarmament) (čia). Dėl šios priežasties simbolis dažnai siejamas ne tik su taika, bet ir su branduolinio nusiginklavimo iniciatyvomis (čia).
Viena simbolio atsiradimo versija teigia, kad frazė „Nuclear Disarmament“ (liet. Branduolinis nusiginklavimas) užkoduota pačiame simbolyje, mat jį sudaro semaforinių vėliavėlių ženklai, reiškiantys raides „N“ ir „D“. Semaforinės vėliavėlės – tai būdas perduoti tam tikrą signalą per atstumą. Šie signalai perduodami rankose laikant vėliavėles, diskus, žibintus ar kitokius signalinius daiktus ir keičiant rankų padėtį. Skirtingos rankų padėtys reiškia kurią nors vieną abėcėlės raidę arba frazę (čia). Tiesa, paradoksalu tai, kad tokie ženklai paprastai buvo naudojami kariuomenėje, pavyzdžiui, kariniame jūrų laivyne.
Pats simbolio autorius apie tai, kas įkvėpė jį sukurti ženklą, laiške pacifistų žurnalo „Peace News“ redaktoriui Hugh Brockui užsiminė miglotai, rašydamas, kad jį įkvėpė su grėsme susidūrusio žmogaus, išskėstomis ir nuleistomis rankomis, atvaizdas: „Mane apėmė neviltis. Gili neviltis. Nupiešiau save: nevilties apimtą individą, išskėstomis į išorę ir žemyn rankomis, kaip Gojos valstietį prieš sušaudymą. Piešinį įforminau kaip liniją ir apvedžiau apskritimu.“ Greičiausiai H. Brockas, užsimindamas apie Gojos paveikslą, turėjo omenyje vieną garsiausių dailininko darbų „1808 gegužės trečioji Madride“, tačiau tokiu atveju jo pateiktas apibūdinimas neatitinka tikrovės, mat valstietis paveiksle rankas nukreipęs į viršų, o ne į apačią (čia).
