Teiginiai
Lietuvos įsigyti tankai „Leopard“ jau yra prie Lietuvos slenksčio.
Verdiktas
Melas. Lietuva iki šiol neturi nė vieno tanko. Valstybės gynimo taryba pritarė, kad Lietuva pirktų „Leopard 2“ tankus ir įpareogojo Krašto apsaugos ministeriją pradėti derybas su gamintojais. Tabkų tikimasi sulaukti iki 2030 metų.
Melo detektoriaus komentaras
Prie įrašo pridėtas ir vaizdo įrašas, kuriame uosto teritorijoje matyti šarvuota technika. Tačiau šis uostas nėra Klaipėdos uostas, o tarp šarvuotos technikos nėra nė vieno tanko „Leopard“.
Lietuvos kariuomenės duomenimis, Lietuva šiuo metu turi dviejų rūšių šarvuotas kovos mašinas (čia).
Pėstininkų kovos mašina „Boxer“ arba Lietuvoje žinoma kaip „Vilkas“, tai Vokietijos ir Nyderlandų kompanijos „ARTEC GmbH“ gamybos produktas. Šią mašiną naudoja daugelio šalių kariuomenės, tarp jų ir Lietuva (čia).
Lietuva taip pat turi ir vikšrinių šarvuočių M113. Tai yra lengvai šarvuota vikšrinė transporto priemonė. Naudojant vikšrinio šarvuočio M113 pagrindą galima sumontuoti transporto priemonę skirtą karių ir krovinių pervežimui, vadavietės, ryšių centro, medicininės ir techninės evakuacijos funkcijų vykdymui. Transporteris gali karius nugabenti į mūšio vietą, nes šarvuočio šarvai apsaugo nuo kulkų ir skeveldrų (čia).
Sausio 23 dieną posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) nutarė, kad formuojamai Lietuvos kariuomenės divizijai bus perkami vokiški tankai „Leopard 2“. „Efektyviausia tankų platforma, atitinkanti visą spektrą Lietuvos iškeltų kriterijų, yra Vokietijos tankas „Leopard“, – po posėdžio Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistus informavo šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys (čia).
DELFI TV laidoje „Iš esmės“ K. Budrys dėstė, kad „VGT pasiūlė KAM pradėti tam tikras derybas ir pokalbius ir su gamintoju, ir su valstybių grupe, kurios dalyvautų tame įsigijime, ir sugrįžti į VGT, kai turėsime atsakymus, kiek tiksliai tai kainuos, koks dydis, kokie pristatymo terminai, nes kriterijai, kuriuos iškėlė VGT yra du ir svarbūs. Vienas, kad mes tai neturime daryti kitų pajėgumų plėtojimo sąskaita, tai, ką dabar darome, turi būti tęsiama, ir antras kriterijus, kad mes pilną operacinį pajėgumą turime būti pasiekę iki 2030 metų. Tai šiuose rėmuose ir turime matyti diskusiją“, – aiškino K Budrys (čia).
