Teiginiai
Lietuvos Seime priimtas sprendimas ir suteikta galimybė siųsti karius į karo zoną Ukrainoje.
Verdiktas
Melas. Seimas nepriėmė sprendimo siųsti Lietuvos karius į karo zoną Ukrainoje. Seimas priėmė nutarimą, kuriuo nustatyta, kiek Lietuvos karių galima siųsti į tarptautines operacijas ir misijas. Šiame nutarime numatyta, kad karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje gali dalyvauti iki 100 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.
Melo detektoriaus komentaras
Sujudimas dėl to, kad į Ukrainą būtų siunčiami NATO valstybių kariai kilo po to, kai vasario 26-osios vakarą po Paryžiuje vykusios Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono inicijuotos tarptautinės Europos vadovų konferencijos, skirta aptarti būdus, kaip sustiprinti paramą Ukrainai, E. Macronas pareiškė, kad nėra susitarimo dėl karių siuntimo į Ukrainą, tačiau šio klausimo negalima atmesti.
Netrukus po to pasirodė melaginga informacija, kad Slovakijos premjeras Robertas Fico patvirtino, kad Lietuva ir kitos šalys siųs kariuomenę į Ukrainą (čia).
Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose vėl pasirodė melagingų žinučių apie tai, kad Seimas nusprendė į Ukrainą, į karo zoną, siųsti Lietuvos karius. Šių žinučių iniciatoriumi galima įvardinti buvusį Lietuvos kariuomenės vadą Valdą Tutkų, kuris yra pareiškęs norą dalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose (čia).
Jis paskelbė žinutę, kurioje nurodė, kurie Lietuvos Seimo nariai balsavo už Lietuvos karių siuntimą į Ukrainą.
V. Tutkus paskelbė, kaip parlamentarai pernai gruodžio 21 dieną balsavo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ (čia).
Iš balsavimo rezultatų aiškiai matyti, kad 100 Seimo narių palaikė Lietuvos karių dalyvavimą tarptautinėse misijose.
Šiuo nutarimu Seimas Lietuvos kariuomenės kariniams vienetams, sudarytiems iš karių ir civilių krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) tarnautojų, suteikė teisę dalyvauti tarptautinėse operacijose. Minėtu nutarimu Seimas patvirtino nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. maksimalius ribinius karių ir civilių KAS tarnautojų skaičius dalyvauti tarptautinėse operacijose (čia).
Nutarime numatyta 13 tarptautinių operacijų ir misijų, kuriose bendrai galėtų dalyvauti apie 350 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.
Su Ukraina yra susijusios tik 3 iš 13 tarptautinių misijų. Seimas patvirtino, kad ES karinės pagalbos misijoje Ukrainai remti (EUMAM Ukraine) Europos Sąjungos valstybėse narės gali dalyvauti iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų; karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje, NATO ir Europos Sąjungos valstybėse narėse Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais, jeigu yra šių valstybių kvietimas mokymus vykdyti jų teritorijoje, - iki 100 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų; Jungtinės Karalystės vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Ukrainos kariuomenės mokymo tikslais Jungtinėje Karalystėje „Interflex“ – iki 25 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų (čia).
Krašto apsaugos ministerija informavo, kad kovo 1 dienos duomenimis, Lietuva į dešimt tarptautinių operacijų ir Europos Sąjungos mokymo misijų išsiuntė 32 karius (čia).
