Teiginiai


„The Lancet“ pašalino mokslinį straipsnį, nes pateikta nepatogi informacija apie tai, kad beveik 74 proc. pasiskiepijusių mirė dėl vakcinos sukeltų ligų (archyvas).

Verdiktas


Melas. Minimas mokslinis straipsnis iš tikrųjų buvo nerecenzuota publikacija (angl. preprint) įkelta į atskirą „The Lancet“ platformą pavadinimu „Preprints with the Lancet“. Straipsnis pašalintas dėl prieitų išvadų, kurios neatitinka tyrimo metodologijos.

Melo detektoriaus komentaras


„Preprints with The Lancet" platforma skirta mokslininkams ir jų bendruomenei pasidalinti ankstyvosios stadijos nerecenzuotais moksliniais tyrimais (rankraščiais). Kiekvienas įkeltas rankraštis yra patikrinamas, atsižvelgiant į etikos kriterijus: duomenų klastojimą, interesų konfliktą ir t.t. Platforma pasilieka sau teisę neskelbti tyrimo, jei išvada neatitinka tyrimo metodologijos, dar prieš recenzavimo procesą (čia).

Klaidinanti žinutė

Šių metų liepos 6 dieną įkelta nerecenzuota publikacija „Po COVID-19 vakcinacijos mirusių asmenų skrodimų išvadų sisteminė apžvalga“ buvo pašalinta, nes, anot „Preprints with the Lancet“, „<...> tyrimo išvados nėra pagrįstos tyrimo metodika“ (čia).

Plačiau apie straipsnį

Rankraščio autoriai teigia, kad jie „<...> atliko sistemingą visų paskelbtų skrodimų ataskaitų, susijusių su COVID-19 vakcina, apžvalgą iki 2023 m. gegužės 18 d. Visi skrodimai tyrimuose, kuriuose COVID-19 vakcinos buvo nurodytos kaip galima mirties priežastis, buvo įtraukti“. Straipsnyje teigiama, kad „Trys nepriklausomi gydytojai [kurie taip pat yra straipsnio autoriai] peržiūrėjo visus mirties atvejus ir nustatė, ar COVID-19 skiepai buvo tiesioginė mirties priežastis ar reikšmingai prisidėjo prie mirties“.

Autoriai surinko informaciją iš mokslinių straipsnių apie skrodimus asmenų, kurie buvo pasiskiepiję nuo COVID-19. Trys gydytojai nutardavo, kodėl vienam arba kitam mirties atvejui vakcina lėmė žmogaus mirtį, bet straipsnyje neįvardinti kriterijai lėmę gydytojų pasirinkimus. Aktualu paminėti, kad straipsnių autoriai jau turėjo išankstinį nusistatymą prieš skiepus. Pirmasis daktaras, William Makis, jau anksčiau teigė žiniasklaidai, kad COVID-19 skiepai sukelia staigią mirtį, o jo daktaro licencija – neatnaujinta (čia). Peter McCullough, jau anksčiau kaltintas, kad skleidžia melagingą informaciją apie vakcinas (čia), o kitas vakcinų kritikas, Harvey Risch, siūlė gydyti COVID-19 hidroksicholorkvinu. Šį siūlymą mokslininkų bendruomenė įvardino kaip “<…> yra neatsakinga ir žalinga daugeliui žmonių, jau kenčiančių nuo infekcijos” (čia).

Autoriai išvadose rašo, kad iš 326 skrodimų, 73.9 proc. mirčių atvejų galima priskirti COVID-19 „<...> mirtino vakcinų sužalojimo sindromo“. Tačiau išvadose nepaminėta, kad iš atliktos analizės vidutinis mirusiojo amžius siekia 70,4 metus. Svarbu paminėti, kad rankraštyje neminima, ar į imtį įtraukti asmenys jau anksčiau sirgo lėtinėmis ligomis ir, jeigu taip, kokios jos buvo.

Dera atkreipti dėmesį ir į imtį įtrauktus straipsnius, iš kurių rankraščio autoriai priėjo prie savo išvadų apie COVID-19 vakcinos mirtinus padarinius. Pavyzdžiui, Schwab et al straipsnio autoriai teigia, kad jų duomenys yra tik aprašomieji ir „neleidžia daryti jokių epidemiologinių išvadų“ (čia), bet rankraščio autoriai susiejo mirtis būtent su COVID-19 vakcina. Taip pat duomenų lentelėje yra citavimo klaidų. Rašoma, kad 76 metų vokietis buvo skiepytas dviem vakcinos dozėmis, bet cituojamame straipsnyje yra minimos trys (čia).

Net ir patys autoriai pripažįsta, kad jų apžvalgoje negalima galutinai nustatyti priežastinio ryšio tarp mirties atvejų ir COVID-19 vakcinacijos dėl atrankos šališkumo ir klaidinančių kintamųjų.

Nors rankraščių publikavimas yra būdas mokslininkų bendruomenei padėti kolegoms ir duoti vertingų komentarų, bet tokie nerecenzuoti straipsniai yra potencialiai pavojingi dezinformacijos šaltiniai. Jie gali lengvai užteršti žiniasklaidos ir socialinių tinklų srautus, kas buvo matoma COVID-19 pandemijos metu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją