Teiginiai


Uraganų ir viesulų valdymo prietaiso patentas įrodo, kad stichines nelaimes sukelia žmogus (archyvas).

Verdiktas


Manipuliacija. Prielaida, kad uraganai ir viesulai gali būti technologiškai suvaldomi yra klaidinga. Patentas, kuriuo remiamasi socialiniuose tinkluose, nebegalioja, o nuo patento įregistravimo datos nepavyko sukurti technologijos, sėkmingai valdančios uraganus ir viesulus. Tačiau tai nereiškia, kad nėra priemonių, kontroliuojančių kritulių kiekį, rūką ar krušą.

Melo detektoriaus komentaras


Socialiniuose tinkluose minimas „Uraganų ir viesulų valdymo prietaisas“ yra 2001 m. įregistruotas patentas, kurį galima rasti „Google Patents“ platformoje (čia). Puslapyje rašoma, kad patentas yra apleistas. Tai reiškia, kad išradimo autorius Andrew Waxmanski nesugebėjo išmokėti reikalingų mokesčių patentui išlaikyti, nes 2007 m. mirė (čia). Svetainėje „MyHeritage“ matome, kad A. Waxmanski priskiriamas ne tik „Uraganų ir viesulų valdymo prietaisas“, bet ir kiti du patentai. Pirmasis patentas, „Batų lentynos prietaisas“, įregistruotas 1975 m., o 2003 m. jis užpatentavo „Spyruoklinį žvejybos prietaisą“ (čia).

Klaidinanti žinutė

Kaip teigiama A. Waxmanski „Uraganų ir viesulų valdymo prietaiso“ paraiškoje, prietaisas susidarytų iš dviejų galingų garso bangų aparatų ir šie būtų nukreipti į debesis. Esą garso bangos paveiktų uraganų, viesulų ir lietaus formavimąsi. Tačiau su patento koncepcija iškyla kelios problemos.

Uraganų ir viesulų susidarymą lemia vandenynų ir atmosferos veiksniai. Pavyzdžiui, uraganus sukelia jau esamos oro sąlygos vandenynuose. Kai vandenyno paviršius būna šiltesnis nei 27 laipsniai, jis pradeda garuoti ir šiltas oro srautas kyla į viršų, kur susitinka su šaltu oru. Tuomet ir formuojasi galingi uraganai, kurie gali būti kelių šimtų kilometrų pločio, o dėl įšilusio vandenyno paviršiaus uraganas įgauna energijos judėti link pakrančių (čia).

Anot Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos, uraganų tyrimų skyriaus direktoriaus Franko Markso, toks įrenginys negalėtų veikti dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, reikėtų be galo daug energijos, kad garso bangos paveiktų kelių šimtų kilometro ilgio ir beveik 15 kilometrų aukščio uraganą. Kita priežastis – tai garso tarša iš garso generatorių (čia).

Bet tai nereiškia, kad nėra kuriamos garso bangų technologijos, kurios darytų įtaką oro sąlygoms. 2020 m. Kinijos mokslininkai atliko eksperimentą. Kinijoje yra apie 20 trilijonų tonų atmosferos vandens garų, tačiau tik 20 procentų natūraliai iškrenta lietaus pavidalu. Jie į debesis nukreipė žemo dažnio (50 Hz ir 160 Hz) ir 130 Db garso bangas ir tokiu būdu tikėjos padidinti lietaus tikimybę. Pasak mokslininkų, iš debesų, esančių 1 km aukštyje, 0,5 km spinduliu iškrito 11–17 proc. daugiau kritulių nei prieš eksperimentą (čia).

Pasaulio meteorologų organizacija yra paskelbusi, kad dera skeptiškai vertinti mokslinius tyrimus, kuriuose teigiama, jog pavyko įgyvendinti drastiškus oro pokyčius (sukelti uraganus, sukurti lietaus debesis ir t.t.). Tačiau yra oro valdymo mechanizmų (skirtų rūko sklaidai, lietaus ir sniego kiekių didinimui ir krušos slopinimui), taikomų daugiau nei 50 pasaulio šalių (čia). Pavyzdžiui, vienas iš metodų padidinti kritulių kiekį yra, kai į debesis iš lėktuvų, raketų ar antžeminių dūmų skleidimo įrenginių paleidžiamos druskos ar sidabro jodido dalelės ir taip iškrenta didesnis kiekis kritulių. Kinija yra šios praktikos lyderė pasaulyje, nes 2022 m. birželio–lapkričio mėn. dėl įvykdytų 241 lėktuvų skrydžių ir 15 000 raketų paleidimų Jangdzės upės baseine papildomai iškrito 8,56 mlrd. metrinių tonų kritulių (čia). Kita vertus, dirbtinis kritulių iškritimas šitomis priemonėmis priveda prie ozono sluoksnio nykimo, nenumatytų ekologinių pasekmių ir kt. (čia).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją