Kas skleidžia dezinformaciją apie klimato kaitą Baltijos šalyse?
Praėjusiame amžiuje iškastinio kuro bendrovės pradėjo dezinformacijos kampaniją apie klimato kaitą. Padedamos gerai finansuojamų analitinių centrų, „ekspertų“ ir politikų, jos ėmė klaidinti visuomenę dėl mokslininkų sutarimo ir su klimato kaita susijusių faktų. Atsiradus socialinei žiniasklaidai, dezinformacija dar labiau išplito ir dabar jos ėmėsi tie, kurie nepriklauso iškastinio kuro sferai, bet vis tiek siekia asmeninės naudos. Įvairiems socialinės žiniasklaidos „kovotojams už laisvę“ klimato kaitos neigimas yra dar viena galimybė padidinti savo sekėjų skaičių ir pasipuikuoti prieš establišmentą, „Vakarus“ ar fiktyvias šešėlines organizacijas.
„Aš juos pavadinčiau „superplatintojais“ – nesvarbu, kokia tema šiuo metu diskutuojama, jie visada apie tai skleidžia dezinformaciją“, – sako Delfi.ee faktų tikrintoja Kaili Malts, o lietuvė „Delfi“ žurnalistė Aistė Meidutė juos apibūdina kaip įprastus dezinformacijos skleidėjus.
Su klimato kaita susijusios dezinformacijos skleidėjų pavyzdžiai Latvijoje – anksčiau už Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje pateisinimą kalėjęs Aivis Vasiļevskis ir antivyriausybinis aktyvistas Valentīns Jeremejevs, taip pat įvairūs anoniminiai dezinformatoriai, kurių įrašais reguliariai dalijasi keli šimtai žmonių.
Skirtingai nei Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra nemažai politikų, kurie klaidina apie klimato kaitą. Pažymėtina, kad Latvijos parlamento nariai Aleksandrs Kiršteins ir Jānis Dombrava, susiję su ilgamete politine partija „Nacionalinis susivienijimas“ (lat. „Nacionālā apvienība“), kuri buvo pašalinta per paskutinį vyriausybės pertvarkymą, nuosekliai neigia žmogaus įtaką klimato kaitai. Panašiai, eidamas žemės ūkio ministro pareigas, politikas Didzis Šmits (bendrasis sąrašas) mokslininkų sutarimą dėl klimato kaitos vadino „religiniu“ ir „arogantišku“.
Latvijoje klaidinti dėl klimato kaitos, atrodo, imasi pavieniai partijų nariai, o Estijoje tai įprasta Estijos konservatyvios liaudies partijos (EKRE) taktika. Delfi.ee faktų tikrintojų duomenimis, vien per pirmuosius du vasaros mėnesius jų nariai melagingą informaciją, susijusią su klimato kaita, paskelbė daugiau kaip 30 kartų.
Kur skelbiama dezinformacija ir kokie jos šaltiniai?
Kai praėjusią vasarą „Re:Check“ (aut. past. Latvijos portalo „Re:Baltica“ faktų tikrinimo padalinys) surinko trejų metų patikrintų faktų duomenis, nustatyta, kad klimato kaita net nepateko į populiariausių temų penketuką. Tačiau pandemijai baigiantis ir daugumai žmonių galvojant apie pasaulinę energetikos krizę, klimato kaita ir su ja susijusi politika tapo karšta dezinformacijos tema.
Faktų tikrintojų iš visų trijų Baltijos šalių duomenimis, populiariausios klimato kaitos dezinformacijos platformos yra „Facebook“ ir „Telegram“. Nepaisant „Meta“ bendradarbiavimo su nepriklausomais faktų tikrintojais, kasdien melaginga informacija apie klimato kaitą pasiekia šimtus tūkstančių „Facebook“ vartotojų. Kartais ji taip pat skleidžiama antraštinio masalo (angl. clickbait) svetainėse arba konservatyviojoje žiniasklaidoje, pavyzdžiui, NRA.lv ir LA.lv (Latvija), „Uued Uudised“ ir „Objektiiv“ (Estija).
Dažnai klaidinantis turinys išverčiamas arba perfrazuojamas iš anglų kalba paskelbtų straipsnių. Tai nestebina, nes, kaip pažymi Bristolio universiteto mokslininkai, iškastinio kuro bendrovės kartu su konservatyviais JAV analitiniais centrais sukūrė gerai finansuojamą dezinformacijos tinklą, kuris skleidžia mokslu nepagrįstą informaciją ir siekia sukelti abejonių akademinės literatūros patikimumu.
Paprastai dezinformatoriai nenurodo savo šaltinių, tačiau tais retais atvejais, kai jie įvardijami, tai niekada nebūna mokslinė literatūra. Kartais jie cituoja „Clintel“ – klimato skeptikų organizaciją, kurią įkūrė buvęs „Shell“ darbuotojas Guusas Berkhoutas – arba CO2 koaliciją, kuri jau daugelį metų gauna aukų iš fondų, susijusių su naftos magnatų Kochų šeima.
Tarptautinė aktyvistų grupė „Kuriančioji visuomenė“ (angl. „Creative Society“), kuri nėra populiari kitose dviejose Baltijos šalyse, įsitvirtino Lietuvoje ir yra vienas iš dažniausiai klimato kaitos neigėjų cituojamų šaltinių. Organizacija, dažnai rengianti vaizdo konferencijas klimato kaitos ir religinėmis temomis, nuolat skleidžia melą ir ne kartą buvo pagauta manipuliuojanti vaizdo įrašais, kad sudarytų įspūdį, jog mokslininkai pritaria jos pozicijai.
Melas apie klimato kaitą visose trijose šalyse yra panašus, tačiau ne visada tie patys teiginiai savo populiarumo piką pasiekia tuo pačiu metu. Pavyzdžiui, klaidinantis dokumentas, pavadintas „Klimato kaitos deklaracija“, kurį neva pasirašė daugiau nei 1200 ekspertų, Lietuvoje paplito šių metų rugsėjį, tačiau Latvijos faktų tikrintojai „Re:Check“ apie jo klaidinantį turinį rašė dar 2022 m. gruodį. Kitose šalyse žinios apie deklaraciją pradėjo plisti dar anksčiau – 2022 m. rugsėjį.
„Žmonės neturi įtakos klimato kaitai“
Beveik visi klimatologai ir jų tyrimai patvirtina, kad per pastaruosius 150 metų labai sparčiai kylanti vidutinė pasaulio temperatūra daugiausia yra žmogaus veiklos rezultatas. Tačiau klimatas keičiasi ir natūraliai, ir būtent šiuo faktu naudojasi klimato skeptikai, norėdami suklaidinti, kad žmonės klimato kaitai nedaro jokio poveikio.
Vietoj to jie kaltę suverčia vien tik Saulės aktyvumui arba ugnikalnių išsiveržimams. Keletą kartų šią klaidingą nuomonę pakartojo, pavyzdžiui, jau minėtas Latvijos parlamento narys A. Kiršteins. Kartais visiškai vengiama pagrindimo ar įrodymų. Pavyzdžiui, buvęs Latvijos ministras D. Šmits teigė, kad jo nuomonė apie tariamai nereikšmingą žmogaus poveikį klimatui tėra „sveikas protas“.
Dezinformacija apie klimatą neatsiejama nuo ilgalaikių duomenų ignoravimo. Pavyzdžiui, kaip galime nuolat mušti metinius temperatūros rekordus, jei kai kurios vasaros dienos buvo šaltos ir krito kruša? O kaip dėl Niagaros krioklio, kuris šiemet užšalo? Kur ten vyko visuotinis atšilimas? Panašiai liepos mėn. pastebėjo ir Estijos parlamento narė Monika Helme (EKRE) – kam tos kalbos apie klimato kaitą, kai lauke +12 °C.
Lietuvoje ypač populiarus aktyvistės Gretos Thunberg išjuokimas ir šmeižtas. Esą vietoj planetos ji nori gelbėti bankus, šiemet ji pranašauja pasaulio pabaigą, yra transseksualė ir priaugo daug svorio. Jau daugelį metų asmeniniai išpuoliai prieš ją naudojami siekiant diskredituoti klimato kaitos grėsmę.
„Žalioji energija iš tikrųjų nėra žalia“
Kita apgaulės taktika – įtikinti visuomenę, kad politikos formuotojai meluoja ir kad žalioji elektros energija iš tikrųjų yra itin žalinga klimatui ir aplinkai apskritai.
Atvirkščiai, klimato tyrėjai padarė išvadą, kad, palyginti su atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais, iškastinio kuro gavyba ir naudojimas išskiria daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl labiau šildo planetą. Tačiau žalioji energija taip pat nėra tobula – ji taip pat kenkia aplinkai. Žalesnės energetikos politikos priešininkai šią informaciją paprastai pateikia vienpusiškai ir vengia paminėti kur kas didesnį iškastinio kuro poveikį.
Populiarus pavyzdys – socialiniuose tinkluose skelbiamos paukščių, kurie žuvo atsitrenkę į vėjo turbinų mentes, nuotraukos. Nors tokių atvejų pasitaiko, kur kas didesnę žalą paukščiams daro iškastinio kuro gavyba ir naudojimas, nes per vieną pagamintos energijos gigavatvalandę žūsta beveik 20 kartų daugiau paukščių.
Baltijos šalyse taip pat dažnai teigiama, kad atsinaujinančioji energija nėra nei ekonomiškai efektyvi, nei veiksminga. Pavyzdžiui, anksčiau minėta „Kuriančioji visuomenė“ teigia, kad per visą savo gyvavimo laikotarpį vėjo jėgainės atgauna tik 78 proc. investuotų lėšų. Organizacija nepateikia jokių įrodymų ir net nenurodo, apie kurią šalį kalba. Tačiau konkretaus skaičiaus įvardijimas sudaro įspūdį, kad tai rimto tyrimo rezultatas.
„Klimato kaita yra sąmokslas, kuriuo siekiama kontroliuoti visuomenę“
Šį naratyvą daugiausia palaiko minėti superskleidėjai, kurie beveik kiekvienoje iniciatyvoje ar politikoje įžvelgia blogų ketinimų. Pasak jų, vyriausybės, žiniasklaida ir mokslininkai meluoja apie klimato kaitą, kad kontroliuotų žmoniją. Pavyzdžiui, kad priverstų ją valgyti vabzdžius arba įvestų vadinamuosius klimato apribojimus. Greičiausiai žodis „apribojimas“ pavartotas neatsitiktinai, o siekiant sukelti prisiminimus apie COVID-19 pandemijos apribojimus.
Baltijos šalyse, kaip ir kitur Europoje, tokios iliuzijos išpopuliarėjo pirmąjį 2023 metų pusmetį, kai žiniasklaida pradėjo kalbėti apie vadinamuosius 15 minučių miestus. Tai, ką sąmokslo teorijų šalininkai laiko galutinės kontrolės priemone, iš tiesų yra miestų planavimo koncepcija, kuri turėtų užtikrinti lengvą susisiekimą, kasdienių paslaugų prieinamumą, sumažinti eismą ir padaryti miestus ekologiškesnius.
Klimato politika taip pat nepagrįstai vadinama būdu sumažinti pasaulio gyventojų skaičių. Ja neva siekiama sunaikinti žemės ūkį, priversti žmones valgyti vabzdžius, padaryti juos silpnus, ligotus ir klusnius. „Šie galingieji elito atstovai, tokie kaip [Klausas] Švabas ir kiti, nori kontroliuoti pasaulį. Jie nori kontroliuoti visus. Ko jie nori dabar? Jie nori, kad būtų mažiau žmonių“, – rašė Lietuvos vartotojas socialiniame tinkle „Facebook“, sėjantis baimę dėl ekologiškesnės klimato politikos.
Kas padaryta, kad su tuo būtų kovojama?
„Re:Check“ paklausė Latvijos klimato ir energetikos ministerijos, ar ji planuoja imtis kokių nors kovos su dezinformacija apie klimatą priemonių arba didinti visuomenės informuotumą apie populiarius klaidingus įsitikinimus. Ministerija tai pavadino vienu iš „svarbiausių uždavinių šiuo metu“ ir nurodė būsimus ir jau patvirtintus projektinius pasiūlymus, kuriais siekiama didinti visuomenės informuotumą apie „klimato neutralumo ir atsparumo svarbą“.
Nepaisant visų dezinformatorių ir kai kurių politikų pastangų, dauguma Baltijos šalių gyventojų klimato kaitą vertina rimtai. Naujausia Eurobarometro apklausa (paskelbta 2023 m.) rodo, kad 76–92 proc. apklaustųjų ją laiko didele problema. Palyginti su ankstesne 2021 m. apklausa, Latvijoje ir Lietuvoje susirūpinimas dėl klimato kaitos šiek tiek padidėjo, tačiau Estijoje jis pakrypo priešinga kryptimi.
Visose trijose Baltijos šalyse daugiau nei pusė respondentų pritaria didesniam viešajam finansavimui pereiti prie vadinamosios švarios energijos ir mano, kad klimato kaitos problemos sprendimas yra prioritetas siekiant pagerinti visuomenės sveikatą.
