Nuomonė. Valstybė prieš Lietuvą – dėl „Maximos“?

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Kęstutis Čilinskas teigia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, draudžianti, kol vyks teisminis ginčas, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai priiminėti elektros tarifus ir elektros tiekėjo pelnus mažinantį sprendimą yra reikšminga ne tik elektros vartotojams ir tiekėjams, bet ir tolimesnei valstybės ateičiai.

Iki šiol Vyriausiasis administracinis teismas laikėsi nuostatos, kad teismai yra atskirti nuo Vykdomosios valdžios ir negali spręsti ginčų dėl valdžios ekonominių sprendimų pagrįstumo ir tikslingumo.

Jeigu Komisija apskųs teismo nutartį ir ją paliks galioti Vyriausiasis administracinis teismas, tuomet, teigia K.Čilinskas, turėsime pripažinti, kad „Leo LT“ sandoriu Lietuva privatiems savininkams veltui atidavė ne tik elektros sistemas, bet ir šios strateginės srities valstybinę kontrolę.

Tiesa, nurodo K.Čilinskas, teismo nutartis buvo priimta, prašant AB RST (“Rytų skirstomieji tinklai"), kurios kontrolinis akcijų paketas formaliai priklauso valstybei. Todėl iš pirmo žvilgsnio išeitų, kad valstybė, pasinaudodama teismu, blokuoja jos pačios, t.y. valstybinės komisijos veiklą, siekiant išsaugoti vartotojus slegiančius brangius elektros tarifus.

Tokią keistą situaciją, nurodo K.Čilinskas, sukūrė „Leo LT“ sandoris. Pagal jį „Leo LT“ perėjo visas valstybės kontroliuojamos elektros bendrovių kapitalas ir jo duodamas pelnas.

Visuomenei svarbu, ar Komisija kovos už savo teises ir ar skųs jos veiklą varžančią nutartį. Mat neseniai, po „Leo LT“ sukūrimo, Vyriausybė, atstovaujama Ūkio ministro V.Navicko, pateikė Seimui įstatymo projektą, kuriuo Komisijos narių uždarbis “pririšamas” prie „Leo LT“, t.y., faktiškai „Maxima“ savininkų valdomų elektros bendrovių pelno. Pagal įstatymo projektą Komisijos nariai gaus ne tik algą ir priedus iš biudžeto, bet dar ir papildomus priedus. O jiems formuoti nustatomi 0,2 % atskaitymai iš elektros bendrovių pajamų. Jeigu Komisijos nariai balsuos už elektros tarifų didinimą, tai jie balsuos ir už savo uždarbio didinimą. Ir atvirkščiai.

Taip, nurodo K.Čilinskas, energetikos kainas kontroliuojančius pareigūnus bandoma papirkti panaudojant įstatymą. K.Čilinskas neatmeta galimybės, kad būtent šis viliojantis projektas sujaukė Komisijos veiklą ir ji dar iki teismo nutarties nebegalėjo priimti elektros bendrovių savininkų pelną, t.y. tarifų didinimą pažabojantį sprendimą.

Nors pagal įstatymą daugiau kaip pusė „Leo LT“ akcijų priklauso valstybei, bet, teigia K.Čilinskas, pagal „Leo LT“ sandorio dokumentus bendrovės valdymas buvo taip sutvarkytas, kad valstybė neturi juridinių svertų paveikti bendrovės sprendimų – jie priklauso nuo privačių savininkų. Todėl jei šie savininkai užsinori didesnio pelno, tai „Leo LT“ bendrovė gali nurodyti jos valdomai valstybinei bendrovei – šiuo atveju AB RST, - pradėti bylą prieš valstybę dėl didesnių elektros tarifų.

Pagal sandorį pagrindinis „Leo LT“ tikslas – pelno siekimas. Vadinasi, brangių tarifų vartotojams nustatymas yra būdas siekti pagrindinio „Leo LT“ tikslo. Kartu užtikrinami dideli „Leo LT“ valdybos narių uždarbiai ir pelnas bendrovės savininkams, tarp kurių lemiamą įtaką turi „Maxima“ savininkai. O, kai bus priimtas Vyriausybės pateiktas Energetikos įstatymo pataisų projektas, prie šių savininkų interesų, o ne prie visiems Lietuvos verslininkams ir gyventojams naudingų elektros tarifų bus “pririšta” ir Valstybinė kainų ir energetikos komisija.