Nesustabdė operacijų ir per 3 val. nepranešė FNTT
„Mes nesame teisėsaugos institucija, bankas yra paslaugų įmonė", - banko prezidentas antradienį teisme sakė, kad SEB bankas bene griežčiausiai Lietuvoje taiko įstatymuose nustatytus kriterijus dėl pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarkos.
FNTT pareigūnai SEB banko prezidentui administracinio pažeidimo protokolą surašė praėjusių metų gruodžio 11-ąją. Protokole nurodyta, kad į vienos bendrovės sąskaitą įplaukus lėšoms už parduotą žemės sklypą iš karto per tris kartus buvo nuimta 300 tūkst. litų grynaisiais, nors paprastai ši įmonė tokių operacijų neatlikdavo.
Pareigūnai įsitikinę, kad SEB bankas turėjo sustabdyti šias operacijas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 val. pranešti FNTT.
A.Žiugždai pažeidimo protokolas surašytas ir dėl to, kad jo vadovaujamo banko darbuotojai FNTT nepranešė apie įtartinas operacijas, kai iš keturių bendrovių sąskaitų įmonių vadovai nusiėmė maždaug 300 tūkst. litų.
Daugelis operacijų buvo atlikta neviršijus 50 tūkst. Lt. Kai ši suma yra viršijama, bankas privalo pateikti duomenis specialiam pinigų plovimo prevencijos registrui.
FNTT pareigūnai yra pastebėję, kad paprastai įtartinas operacijas atliekančių įmonių vadovai stengiasi, jog grynaisiais būtų nuimta neviršijant 50 tūkst. Lt – esą taip siekiama nepatekti į registrą.
Jeigu per 7 dienas bendra operacijų suma viršija 100 tūkst. Lt, bankas privalo pranešti FNTT valdomam registrui.
"Bankas turėjo šias įtartinas operacijas sustabdyti ir nedelsiant apie tai pranešti mūsų tarnybai", - FNTT pareigūnai teisme pareiškė, kad visi požymiai rodo, jog bendrovės, apie kurių operacijas SEB bankas praėjusį pavasarį nepranešė, tik gaudavo grynuosius pinigus ir juos nuimdavo iš sąskaitos.
A.Žiugžda: operacijos nesukėlė įtarimų
Vėliau pareigūnai nustatė, kad bendrovės, apie kurių operacijas bankas nepranešė FNTT, aplaidžiai vykdė apskaitą ir sukčiavimo būdu bandė iš valstybės pasisavinti Pridėtinės vertės mokestį (PVM). Dėl to pareigūnai atlieka kelis ikiteisminius tyrimus.
Tuo tarpu SEB banko prezidentas teismui tvirtino, kad piniginės operacijos, dėl kurių jis sulaukė administracinės bylos iš FNTT, banko darbuotojams nesukėlė jokių įtarimų, todėl apie jas iš karto nebuvo iš karto pranešta pareigūnams. Informacija apie atliktas operacijas buvo pateikta vėliau, įstatymų nustatyta tvarka.
„Pagal tokius kaltinimus bankas turėtų stabdyti labai daug operacijų, dėl to prarastume klientų pasitikėjimą", - sakė A. Žiugžda. Jo teigimu, banke per dieną atliekama apie pusė milijono piniginių operacijų, iš jų – 100 tūkst. grynųjų pinigų.
Be to, SEB bankas per dieną FNTT perduoda maždaug 3 tūkst. pranešimų apie įtartinas operacijas.
A.Žiugžda taip pat tvirtino, kad SEB bankas deda daug pastangų, kad „Lietuva nebūtų ta vieta, kurioje bankų paslaugomis naudojasi teroristai".
„Šioje srityje esame daugiausiai pažengęs bankas Lietuvoje, taikome griežtesnius reikalavimus nei mūsų konkurentai, dėl to kartais nukenčia mūsų komerciniai interesai", - banko vadovas tikino, kad darbuotojai veikė pagal įstatymus.
Gresia bauda iki 2 tūkst. Lt
SEB banko prezidentui teisme atstovaujantis advokatas siekė, kad administracinė byla būtų nagrinėjama uždarame posėdyje, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas.
Tiesa, banko klientai, atlikę įtartinas operacijas, teismo salėje nebuvo pagarsinti – kalbėdami apie jas FNTT ir SEB banko atstovai minėjo tik pirmąsias pavadinimo raides.
Už FNTT pareigūnų užfiksuotus pažeidimus SEB banko vadovui gresia bauda nuo tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Bylą antradienį nagrinėjęs Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo pirmininkas Pavelas Borkovskis nusprendė atidėti teismo posėdį. Bankas žadėjo pateikti informaciją, kiek buvo atlikta piniginių operacijų nuo 45 iki 50 tūkst. Lt, tačiau tai nebuvo net ketinta daryti.
A. Žiugždos bylą teismas toliau nagrinės trečiadienį, gali būti, kad nutarimas bus paskelbtas dar tą pačią dieną.
