Kokia būtų jūsų reakcija, jeigu gatvėje pamatytumėte veidą po šydu slepiančią moterį? Tik būkite nuoširdūs. Atsakymo variantai: a) jaustumėtės įbauginti ir baimingai nukreiptumėte žvilgsnį; b) akiplėšiškai dėbsotumėte; c) reaguotumėte lygiai kaip ir į bet kurią kitą moterį. Aišku, idealiausias variantas c, tačiau realybėje dažniausiai žmonės nukreipia akis į šoną.
Straipsnio autorė Radhika Sanghani teigia anksčiau ir pati tokiais atvejais akis nukreipdavusi į šoną, nes paprasčiausiai jautusis nejaukiai. Ji tiesiog norėdavusi elgtis pagarbiai, o ne nemandagiai žiūrėti. Tačiau kaip jaučiate tos besislepiančios moterys? R. Sanghani nusprendė viską patikrinti savo kailiu ir praeitą savaitę pati naudojo nikabą. Juo dengėsi ne tik diskusijoje dėl šio musulmoniško šydo vaidmens visuomenėje, bet ir skrydžio iš Briuselio į Londoną metu.
R.Sanghani – indų kilmės britė. Prisidengusi nikabu ji atrodė kaip tipiška musulmonė. Žurnalistė sako, jog metro žmonės nuo jos nenuleisdavo akių, o jai tai pastebėjus – nedelsiant žvilgsnį nusukdavo į šalį. Kai ant ji netyčia grindų numetė savo „iPhone“ mobilųjį, niekas iš solidarumo nenusišypsojo. Nebuvo ir užuojautos ar padrąsinančio akių kontakto, kai greta žurnalistės prisėdęs jaunuolis labai garsiai ėmė klausytis muzikos.
Veidas uždengtas, tad niekas nemato, ar moteris šypsosi, ar liūdi. Žurnalistė spėja, jog veido šydas aplinkiniams siunčia netiesioginę žinutę, jog asmuo nori būti paliktas ramybėje, vienas, netrukdomas, toliau nuo bet kokių su viešuoju transportu siejamų bereikšmių pokalbių ar apsikeitimo mandagumo frazėmis. Tačiau iš tikrųjų taip nėra, tvirtina nikabą išbandžiusi smalsi žurnalistė.
Kita nikabo pusė
Aplinkinių reakcija žurnalistę vertė jaustis taip tarsi jos iš viso nebūtų. Galbūt žmonės tokiu pagarbiu atsiribojimu ir reiškia nebylią pagarbą veidą dengiančiam šydui ar religijai, tačiau realiai toks elgesys tėra pats paprasčiausias šaltumas. Kaip prisimena R.Sanghani, nikabas per kelias akimirkas virto ženklo „Netrukdyti“ atitikmeniu – visi jį matė, visi jo paisė.
Be to, prie visą kūną išskyrus akis dengiančio šydo ir jo sukeliamų fizinių nepatogumų teko bent kelias valandas pratintis. Žurnalistė teigia, jog iš pradžių net ir kvėpuoti buvo sudėtinga, atrodė tarsi nuolat trūksta oro. Bet labai greitai moteris išmoko, kaip teisingai su šydu elgtis, kad jis netrukdytų oro cirkuliacijai. Antrasis praktinis pastebėjimas – su nikabu siaubingai karšta.
Kodėl Jungtinėje Karalystėje yra geriau nei Briuselyje?
Žurnalistei atvykus į Briuselį, visuomenės reakcija į nikabą buvo dar blogesnė. Pasienio kontrolės poste apsauginis ją nemaloniai nužiūrėjo ir užvertė akis: „Tokie žmonės kaip jūs, žmonės, demonstruojantys savo religiją, turi gerbti mūsų įstatymus. Jeigu nenorite parodyti savo veido, nevažiuokite pas mus. Nusiimkite savo... (ranka jis parodė į žurnalistės veidą) arba nešdinkitės iš mūsų oro uosto“, - pareiškė apsauginis, pirštu mostelėjęs išėjimo link. R.Sanghani teigia neištarusi nei žodžio.
Apsauginis atsisakė leisti parodyti veidą atokiau nuo žmonių arba moteriškos lyties pareigūnei. Jis privertė šydą nusiimti viešai, visiems matant. Moteris teigia atidengtu veidu prieš pareigūną stovėjusi pavydėtinai ramiai, ledine veido išraiška – nenorėjusi suteikti jam malonumo, parodydama, kaip tokie žodžiai ją iš tiesų nuliūdino. Tik pabandykite įsivaizduoti, siūlo žurnalistė, kaip tokioje situacijoje iš tikrųjų būtų sunku tikrai musulmonei.
Briuselio pareigūnų elgesys kaip diena ir naktis skyrėsi nuo britų pasienio kontrolės metodikos. Britų pareigūnai moterį nukreipė pas pareigūnę, kuri mandagiai jos paklausė, ar veidą ji gali atidegti čia ir dabar, ar pageidautų intymesnės aplinkos. Žurnalistė pasirinko pastarąjį variantą, džiaugėsi galimybe rinktis. Pareigūnė moterį maloniai palydėjo į nuošalią vietą, kur ji ir parodė savo veidą.
Aksesuarų ir pasitikėjimo savimi klausimas
Slepiantis po nikabu kilo ir daugiau keblumų. Žurnalistė tvirtina neturėjusi žalio supratimo, kokius batus dera avėti prie šio šydo – ar galima derinti mylimus kulkšnis siekiančius batelius ant kulno? Galiausiai žurnalistė nusprendė rinktis lygiapadžius, tačiau eidama nuolat saugojosi, kad tik žemę šluojančio rūbo neužmintų. Keblumų kilo ir apdare įsipainiojus rankinei.
Kai „Starbucks“ kavinėje žurnalistė gėrė koktelį, į ją dėbsojo keli verslininkai. Jie niekaip negalėjo atsistebėti, kaip profesionaliai moteriai pavyko gerti per šiaudelį ir tuo pat metu slėpti veidą. Žurnalistė tvirtina jautusis labai nemaloniai. Nors žvilgsniai ir nebuvo pikti, jausti, jog tave nuolat kažkas stebi, tikrai nėra jauku. Ypač tomis akimirkomis, kai šiek tiek kokteilio užlaša ant brangiojo nikabo.
Kartais eksperimentą vykdžiusios žurnalistės elgesys pastebimai disonavo su jos išvaizda. Žmonės įdėmiai žiūrėjo, kai moteris garsiai kalbėjo ir juokavo su veido neslepiančia bičiule. „Atrodė, jog žmonės tik ir tegalvoja „kodėl ji taip triukšmauja ir taip savimi pasitiki, nors nuo galvos iki kojų dengiasi“. Gal ši mintis tebuvo mane valdžiusių stereotipų rezultatas – esą žmonės apie mane galvoja tik taip ir ne kitaip“, - teigia žurnalistė ir prisimena, kokie šokiruoti atrodė traukinio bendrakeleiviai, kai ji telefonu ekspresyviai kalbėjo apie serialą „Sostų žaidimas“.
Netikėta nauda
Nikabas tam tikra prasme išlaisvina. Kai tik žurnalistė priprato prie to, jog žmonės arba ją ignoruoja, arba nenuleidžia akių, atėjo ramybė. Iš tikrųjų žmonės žiūrėjo ne į ją – žiūrėjo į nikabą. Kai tik suprato šį faktą, moteris pradėjo mėgautis šio rūbo teikiamais privalumais.
Moteris teigia galėjusi nevaržomai žiovauti – nebereikėjo automatiškai dengtis ranka burnos. Lėktuve šydas, užtrauktas ant akių, puikiai pasitarnavo kaip priemonė, padėjusi greičiau užmigti. R.Sanghani vaikščiojo gatvėmis ir niekas nežinojo, kas ji tokia. Jeigu žmonės į ją žiūrėjo ir apkalbinėjo, tai nebuvo nieko asmeniško, visą dėmesį sugėrė nikabas. Nieko asmeniško, nes aplinkiniai nematė jos tikrųjų rūbų, kūno, veido išraiškos. Viskas buvo saugiai paslėpta nuo pašalinių.
Realybė
Nors šios mielos smulkmenos iš dalies ir išlaisvina, jos yra priežastys, kodėl liudydamos teisme moterys neturėtų dėvėti nikabo. Veido išraiškos itin svarbios, o šydas atlieka nepageidaujamo barjero funkciją.
Žurnalistė padarė išvadą, jog nikabo neturėtų būti ir mokyklose, tačiau ji tikrai nemano, jog šį musulmonių rūbą derėtų drausti iš esmės. Mes tam paprasčiausiai neturime teisės. Tai asmenimis pasirinkimas ir laisvė išpažinti savo religiją.
Anot žurnalistės, derėtų diskutuoti, kaip keisti mūsų požiūrį į patį nikabą ir jo savininkę. Po šydu visada slepiasi tikra reali moteris, kuri nevertas būti ignoruojama. R.Sanghani teigia, jog į šį rūbą dėvinčias moteris niekada nebežiūrės kaip anksčiau. Bandys įžvelgti po juo besislepiančią asmenybę. Ir jeigu jai iškris telefonas, būtinai jį pakels ir nusišypsos.