Generolo majoro Qassemo Soleimani vizitas į Maskvą buvo pirmas žingsnis planuojant Rusijos karinę intervenciją, kuri Sirijos karui suteikė kitą formą ir sudarė naują, B. al-Assadą remiantį, Irano ir Rusijos aljansą.
Rusijos karo lėktuvams bombarduojant sukilėlius iš viršaus, Irano specialiųjų sausumos pajėgų atvykimas rodo, kad du svarbiausi B. al-Assado sąjungininkai, kuriuos veikti verčia sparčių sukilėlių laimėjimų keliama panika, kelis mėnesius kruopščiai planavo.
Q. Soleimani vadovauja Irano revoliucinės gvardijos elitinėms ekstrateritorinėms specialiosioms pajėgoms „Quds Force“ ir atsiskaito tiesiogiai Irano aukščiausiajam vadui, ajatolai Ali Khamenei.
Aukšti regioniniai šaltiniai teigia, kad jis kontroliavo sausumos operacijas prieš sukilėlius Sirijoje, o dabar planuoja naują Rusijos ir Irano remiamą puolimą. Tai sustiprina jo, kaip mūšio lauko vado, vaidmenį regione. Jis taip pat vadovavo kovoms kaimyniniame Irake, kai Irano remiamos šiitų pajėgos kovėsi su „Islamo valstybe“.
Per jo vizitą Maskvoje buvo aptarta blogėjanti padėtis Sirijoje, kur sukilėlių artėjimas link kranto ėmė kelti pavojų B. al-Assado alavitų sektos centrui. Čia Rusija turi vienintelę savo karinio jūrų laivyno bazę Viduržemio jūroje, įsikūrusią Tartuse.
„Soleimani Sirijos žemėlapį išskleidė ant stalo. Rusai buvo labai sunerimę ir pajuto, kad reikalai labai pablogėjo, iškilo realus pavojus režimui. Iraniečiai užtikrino rusus, kad vis dar yra galimybė susigrąžinti iniciatyvą, – teigė aukštas regiono pareigūnas. – Tuo metu Q. Soleimani vaidino svarbų vaidmenį užtikrindamas juos, kad mes dar visų kortų nepraradome“.
V. Putinas: siųskite Soleimani
Trys aukšti šio regiono pareigūnai tvirtina, kad prieš Q. Soleimani vizitą liepos mėnesį vyko aukšto lygio Rusijos ir Irano susitikimai, kurių metu buvo pasiektas politinis susitarimas, kad būtina suteikti paramą pozicijas prarandančiam Sirijos prezidentui.
Pasak jų, intervencijos planai užgimė keliais mėnesiais anksčiau. Tai reiškia, kad Teheranas ir Maskva aptarinėjo būdus, kaip paremti B. al-Assadą tuo metu, kai Vakarų pareigūnai kalbėjo apie naują, lankstesnę Maskvos poziciją dėl jo ateities.
Iki pastarųjų įvykių Iranas B. al-Assadui tiekė karinę pagalbą, mobilizuodamas šiitų pajėgas kovai kartu su Sirijos kariuomene, taip pat išsiuntė Irano revoliucinės gvardijos pareigūnus patarinėti. Nemažai jų buvo nužudyti.
Rusija, kuri nuo Šaltojo karo laikų yra Damasko sąjungininkė, Sirijos kariuomenei tiekė ginklus ir užtikrino Damaskui diplomatinę apsaugą nuo Vakarų mėginimų Jungtinėse Tautose taikyti sankcijas B. al-Assadui.
Jų parama sukilėliams nesukliudė – dalį jų rėmė prezidento regioniniai priešai – per ketverius metus trunkantį ir maždaug 250 tūkstančių žmonių gyvybių pareikalavusį karą B. al-Assado kontroliuojamą Sirijos dalį sumažinti iki penktadalio visos šalies teritorijos.
Sprendimą suvienyti Irano ir Rusijos karines pastangas Sirijoje priėmė Rusijos užsienio reikalų ministras ir A. Khamenei prieš kelis mėnesius vykusiame susitikime. Tai patvirtino aukštas vienos šio regiono šalies pareigūnas, atsakingas už saugumo klausimus.
„Q. Soleimani, kurį A. Khamenei paskyrė vadovauti šiai operacijai nuo Irano pusės, nuvyko į Maskvą aptarti detalių. Taip pat jis nuo to laiko kelis kartus lankėsi Sirijoje“, – kalbėjo minėtas pareigūnas.
Rusijos vyriausybė tvirtina, kad jos veiksmus Sirijoje lėmė formalus B. al-Assado prašymas, kuris pats liepos mėnesį išdėstė problemas, su kuriomis susiduria Sirijos karinės pajėgos – jis teigė, kad jam trūksta žmonių.
A. Khamenei taip pat išsiuntė aukšto lygio pasiuntinį į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Kitas aukštas pareigūnas pasakoja: „Putinas jam pasakė: „Gerai, mes įsikišime. Siųskite Qassemą Soleimani“. Jis nuvyko paaiškinti teatro žemėlapį“.
