Trečiadienį Mohammadas – Reza Gharaei Ashtiani buvo paklaustas, koks šiuo metu yra sandorio, kuris neva buvo užbaigtas praėjusiais metais, statusas. Jis atsakė, kad šalis yra pajėgi naikintuvus pasigaminti pati, o tai reiškė, kad planai galėjo pasikeisti, skelbia iranintl.com.
Irano pareigūnai per pastaruosius keletą metų ne kartą skelbė, kad Rusija parduos Iranui keletą naikintuvų „Su-35“, tačiau tokie pareiškimai niekada nedavė jokių rezultatų.
M. R. G. Ashtiani, kuris nebuvo linkęs pateikti kokių nors detalių, sakė: „Vienu metu buvome sudarę susitarimą dėl pirkimo, tačiau priėjome prie išvados, kad turime galimybių pasigaminti (naikintuvus) savo šalyje“. Tačiau jis taip pat užsiminė, kad valdžia „tiria šią situaciją“ ir gali persigalvoti, jei paaiškės, kad tai yra būtina.
2018 metais Iranas pranešė pradėjęs gaminti savo paties sukurtą naikintuvą „Kowsar“, kuris bus naudojamas jo oro pajėgose. Kai kurie kariuomenės ekspertai mano, kad šis naikintuvas yra F-5, pradėto gaminti Jungtinėse Valstijose 7-ajame dešimtmetyje, kopija.
Spėliojant dėl priežasčių, kodėl žlugo sandoris su Rusija, minimi įvairūs scenarijai. Manoma, kad įtakos Rusijos sprendimui neleisti Iranui įsigyti pažangių naikintuvų galėjo turėti Izraelis. Amerikos vyriausybė taip pat buvo išreiškusi susirūpinimą dėl Rusijos ir Irano karinio bendradarbiavimo, manydama, kad jis gali pakenkti regiono stabilumui.
Įtikinamesnį paaiškinimą pateikė aviacijos ekspertas ir tekstų autorius Babakas Taghvaee, teigęs, kad Rusija galėjo atsisakyti perduoti svarbias technologijas, kurios būtų leidusios gaminti Su-35 dalis Irane, ir suteikti žinių apie techninę orlaivių priežiūrą ateinantiems 30 metų.
Jis citavo Irano karinių oro pajėgų vadą, brigados generolą Hamidą Vahedi, savo šaltiniams sakiusį, kad „kol kas ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas nepritaria, kad iš Rusijos būtų perkami daugiafunkciniai naikintuvai „Su-35SE“, nes Rusijos vyriausybė atsisako perduoti technologijas jų dalių gamybai Irane, taip pat suteikti žinių, kaip prižiūrėti lėktuvus pačiame Irane per ateinančius 30 metų“.
Analitinis centras „Bourse & Bazaar Foundation“ neseniai skelbė, kad Iranas sumokėjo Rusijai už 50 naikintuvų „Su-35“, tačiau Maskva iki šiol dar nepristatė nė vieno iš jų.
Anksčiau Irano karinių oro pajėgų vadas brigados generolas Hamidas Vahedi pakomentavo kelias savaites sklindančius gandus apie būsimą Rusijos naikintuvų „Su-35“ pristatymą.
„Kai dėl naikintuvų „Su-35“ pirkimo iš Rusijos, tai mums jų reikia, bet mes nežinome, kada jie pasieks mūsų eskadrilę. Tai susiję su aukštų Irano pareigūnų sprendimu", – sakė jis.
Galimas Rusijos lėktuvų „Su-35“ pardavimas Iranui yra susijęs su plėtojamu dviejų šalių kariniu bendradarbiavimu po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį.
Iranas jau ilgiau kaip metus laukia, kada gaus Rusijos lėktuvų „Su-35“. Jie gerokai atnaujintų pasenusias Irano karines oro pajėgas.
Pažymima, kad Iranas visiškai sumokėjo Rusijai už 50 naikintuvų „Su-35“ per antrąją prezidento Hassano Rouhani kadenciją.
Buvęs diplomatas teigė, kad Rusija žadėjo „Su-35“ pristatyti 2023 metais. Bet jau beveik niekas nesitiki sulaukti lėktuvų šiais metais. Irano pareigūnai sutrikę dėl to, kad Rusija nevykdo savo įsipareigojimų, ir abejoja, ar orlaiviai apskritai bus pristatyti.
Nepripažįsta Rusijos aneksuotų teritorijų
Irano valdžia nepripažįsta Rusijos aneksuotų Ukrainos teritorijų ir pasisako už visų valstybių teritorinio vientisumo gerbimą. Tokią poziciją Teherane surengtos spaudos konferencijos metu neseniai išsakė Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras Abdollahianas.
„Tikime kiekvienos šalies teritoriniu vientisumu, įskaitant Ukrainą, kuri turi tapti svarbiausiu prioritetu visoms valstybėms, vadovaujantis tarptautine teise“, – pasakė jis ir pridūrė, kad Teheranas ragina nutraukti karą „politinio dialogo būdu“.
Teheranas taip pat laiko nepriimtinu Maskvos kišimąsi į Irano teritorinio vientisumo klausimus, pabrėžė užsienio reikalų ministras, turėdamas omenyje politinį skandalą, kilusį Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo taryboje, kai Rusijos diplomatai paragino surengti derybas dėl trijų netoli Hormūzo sąsiaurio esančių salų statuso. Šias salas Iranas laiko savo teritorija. Į jas pretenduoja ir Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE).
Tada Iranas iškvietė Rusijos ambasadorių Aleksejų Dedovą ir jam pareiškė protestą. Rusija pateikė „išaiškinimų“, bet Teheranas nelaiko jų pakankamais, spaudos konferencijos metu nurodė H. A. Abdollahianas.
Jis pridūrė, kad, kalbant apie Irano teritorinį vientisumą, šalies valdžia „nesitaikstys su tokios praktikos pakartojimu, nesvarbu, ar tai padarys Rusija ar kokia nors kita šalis“.
