Skelbimas apie tai, kad dabar, norint įstoti į „Vagner“, nebereikia psichiatro ir narkologo pažymos, taip pat fluorogramos, buvo patalpintas vienoje iš „Vagner“ grupių socialiniuose tinkluose. Informaciją apie ketinimus priimti psichoneurologiniame dispanseryje gydytus asmenis patvirtino grupuotės verbuotojai.
Laikraščio žurnalistas, apsimetęs savanoriu, susisiekė su „Vagner“ specialiąja telefono linija ir pranešė, kad gydosi psichoneurologiniame dispanseryje dėl nervų sistemos sutrikimo. Jis gavo oficialią instrukciją su reikalavimais naujokams ir pasiūlė pagal ją įsivertinti save. „Perskaitykite instrukciją, jei viskas normalu, mes jūsų laukiame“, – sakė verbuotojas.
Instrukcijoje teigiama, kad grupuotė nepriima asmenų, „sergančių sunkiomis ligomis, trukdančiomis atlikti užduotis, priklausomų nuo narkotikų, taip pat sergančių hepatitu B ir C“. Tačiau jokių pažymų nereikalaujama, o atvykus į vietą rimtas medicininis patikrinimas taip pat neatliekamas, padaromas tik greitasis kraujo tyrimas ir šlapimo tyrimas dėl narkotikų. Visa tai verbuotojai vadina „nereikalingos biurokratijos pašalinimu“.
„Vagner“ patiria „personalo trūkumą“: vasarį buvo sustabdytas samdinių verbavimas kalėjimuose ir kolonijose. Dabar kalinių verbavimu karui Ukrainoje užsiima pati Gynybos ministerija.
JAV žvalgybos duomenimis, gruodį „Vagner“ kovotojų skaičius pasiekė 50 tūkst., iš kurių tik 10 tūkst. buvo profesionalūs samdiniai, o 40 tūkst. – J. Prigožino užverbuoti buvę kaliniai.
Nuo karo pradžios „Vagner“ Ukrainoje prarado daugiau kaip 30 tūkst. kovotojų, iš jų 9 000 žuvo, sakė JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby, remdamasis žvalgybos pranešimais. Daugiau kaip 4 000 žmonių žuvo gruodį, kai „Vagner“ daliniai buvo mesti į Bachmuto šturmą. Iš visų žuvusiųjų 90 proc. buvo užverbuoti kaliniai, sakė jis.
