Tik šių pasisakymų kontekstas skiriasi, rašo inopressa.ru.
„Kudrinas sako, kad Rusija gali dvejus metus naudotis socialinės ramybės rezervu“ (Kudrin Says Russia Can Draw on Well of Social Calm for Two Years), – teigiama „Bloomberg“ antraštėje.
Žurnalistės Olga Tanas ir Ana Adrianova cituoja buvusio Rusijos finansų ministro interviu Davose. „Mes rezerve turime dvejus metus, kada visuomenės nuotaikos išliks stabilios, – sakė Aleksejus Kudrinas. – Socialiniai protestai vis dar egzistuoja, jie auga, tačiau nevirsta kažkuo nekontroliuojamu“.
„2017 metais galimas išėjimas iš recesijos, jeigu iš esmės nepasikeis tam tikros geopolitinės aplinkybės, naftos kainos, sankcijos“, – pažymėjo A. Kudrinas.
Savo ruožtu „Business Insider“ antraštėje cituoja geopolitikos eksperto George'o Friedmano žodžius: „Putinas turi dvejus metus Rusijai nuo subyrėjimo išgelbėti“ (Putin has 2 years to hold Russia together).
Interviu „Mauldin Economics“ G. Friedmanas sako, kad naftos kainų kritimas „tuština“ Rusijos biudžetą. Pasak jo, po dvejų metų ekonominės jėgos pradės plėšyti Rusiją į dalis, visiškai kaip Sovietų Sąjungą 1991 metais.
G. Friedmanas remiasi tuo, kad Maskva neseniai nusprendė pristabdyti paskolų forma užsienio šalims teikiamą finansinę paramą. Dėl to Rusija gali prarasti įtaką, o jos buvę klientai kreipsis pagalbos į Jungtines Amerikos Valstijas.
Tas faktas, kad V. Putinas neslepia šio žingsnio nuo šalies gyventojų, byloja, kad biudžetas išties yra atsidūręs beviltiškoje padėtyje, svarsto G. Friedmanas.
„Ohoho, Putinai: panašu, jūsų valiuta niekas nepasitiki“ (Uh oh, Putin: Nobody seems to trust your currency) – taip pavadintas straipsnis leidinyje „The Washington Post“. Apžvalgininkas Mattas O'Brienas svarsto: „Rusija tapo dviejų klasikinių apsiskaičiavimų auka“. Konkrečiai ji nesilaikė taisyklės „niekada nesivelti į sausumos karą Azijoje“ ir „niekada netikėkite, kad naftos eksportu pagrįstas verslas gali pakeisti tikrą ekonomiką“.
Apžvalgininkas mano, kad Rusija „beveik neturi ekonomikos, išskyrus naftos eksportu paremtą verslą“. „Augimo tempų lėtėjimas Kinijoje reiškia, kad naftos paklausa sumažėjo, tačiau dar svarbiau, kad yra naftos perteklius“, – teigiama straipsnyje. Pasak autoriaus, net jeigu būtų nustota išgauti skalūnų naftą, kainos atsistatytų daugiausiai iki 60 dolerių už barelį. Todėl Rusijos reikalai vis tiek bus prasti.
Rusijos pareigūnai pareiškė, kad Rusijai galimai teks sumažinti naftos gavybą, kad pakiltų kainos. „Tuo pačiu ji pripažįsta pralaimėjimą šaltajame kare su Saudo Arabija ir užleis jai savo dalį rinkoje“, – mano autorius.
M. O'Brienas primena, kad per pastaruosius dvejus metus rublis JAV dolerio atžvilgiu smuko beveik 60 procentų. Visa esmė slypi naftoje. Rusijos bendrovės turi mažiau dolerių konvertavimui į rublius, tai yra, rublių paklausa krenta. O paprasti rusai mano, kad verčiau santaupas laikyti doleriais.
„Maskvai tai yra „raudona linija“. Nieko, jeigu rublis krenta, tačiau blogai, jeigu rublis žlunga. Esmė tame, kad valiutos negali funkcionuoti, kai jomis nepasitikima, o toks kritimas sunaikins viską, kas liko iš rublio. Galiausiai Rusijos kompanijos liks su skolomis doleriais, kurias bus gerokai sunkiau grąžinti, nes joms moka rubliais, kurie beveik nieko nekainuoja. Tai bus visuotinis nacionalinis bankrotas“, – teigiama straipsnyje.
„Dar gerai, kad dabar tai dar nevyksta. Tačiau blogai, kad rublis krenta taip greitai, kad tai atrodo įmanoma“, – rašo autorius. Apžvalgininkas spėja, kad Rusijai gali tekti skirti dalį rezervų rublio palaikymui ir netgi apmokestinti tuos, kurie išveda pinigus į užsienį.
„Rublis toliau kris, kol pigs nafta. Ar tai būtų 1986, ar 1998, ar 2016 metai, Rusijos ekonomikos galia matuojama naftos barelio kaina. Kitaip tariant, dabar galia ne itin didelė“, – reziumuoja autorius.
Apžvalgininkas mano, kad eilinių Rusijos gyventojų pajamos, atsižvelgiant į infliaciją, 2015 metais smuko 9 procentais, ir tai yra „blogas ženklas Putinui“.
„Krentant naftos kainoms auga Rusijos gyventojų nerimas“ (Russians’ Anxiety Swells as Oil Prices Collapse), – pastebima „The New York Times“ antraštėje. Korespondentas Neilas MacFarquharas pateikia sutuoktinių Titovų pavyzdį.
Pernai metais nejaunų muzikos mokytojų iš Krasnodaro Sergejaus ir Viktorijos finansinė padėtis nukentėjo. „Viktorijos atlyginimas, kurį moka valstybė, buvo sumažintas trečdaliu, o dėl siaučiančios infliacijos sutuoktiniams tapo neprieinami kai kurie pagrindiniai maisto produktai, pavyzdžiui, agurkai ir baklažanai“, – teigiama straipsnyje.
Paskui nuo sausio 1 dienos Krasnodaro administracija nusprendė atšaukti pensininkams skirtas subsidijas transportui. Užpraeitą savaitę pasipiktinimo neslepiantis Sergejus dalyvavo nesankcionuotoje demonstracijoje. Šimtai vyresnio amžiaus rusų susirinko pagrindinėje Krasnodaro aikštėje ir skandavo: „Grąžinkite mūsų lengvatas!“
„Rusijoje vis dažniau vyksta nelegalios protesto akcijos ir tolimųjų reisų vairuotojų, mokytojų, fabrikų darbininkų ir rusų iš įvairių sluoksnių „nesankcionuoti streikai“, nes jie susidūrė su valstybės biudžeto staigiu sumažėjimu, kurį iššaukė pajamų iš naftos ir dujų kritimas“, – pažymi N. MacFarquharas.
Naftos kainų kritimas keičia ekonominius santykius visame pasaulyje, tačiau Rusijai šie pokyčiai ypač baisūs: federalinis biudžetas 50 procentų priklauso nuo energijos eksporto, rašo laikraštis.
Kadangi 2016 metų biudžetas buvo parengtas remiantis 50 dolerių už naftos barelį kaina, finansų ministras Antonas Siluanovas paskelbė, kad Rusijos laukia 40 milijardų dolerių (37 milijardų eurų) biudžeto deficitas ir pareikalavo, kad ministerijos sumažintų savo išlaidas 10 procentų.
Remiantis oficialia statistika, pernai metais maisto produktų kainos išaugo 20 procentų, tačiau Rusijos gyventojai dažnai kartoja, kad išlaidos maistui kilo trečdaliu, jeigu ne daugiau. „Viena iš priežasčių – atsakomosios sankcijos, kurias keršydama už Vakarų sankcijas, įvestas dėl Ukrainos, Maskva pritaikė Vakarų produktų importui“, – teigiama straipsnyje.
Pasak leidinio, Krasnodare „apie 100 Sedino staklių gamyklos darbuotojų ištisus metus nematė atlyginimo, o neseniai sulaukė atleidimo lapelių. Jie taip pat kartais rinkosi pagrindinėje miesto aikštėje, reikalaudami sumokėti neišmokėtus atlyginimus“.
Žurnalistas pažymi: „Pagal iš sovietmečio kilusią tradiciją dauguma įmonių, ir ypač valstybinės įmonės, linkusios sutrumpinti darbo dieną arba sustabdyti darbo užmokesčio mokėjimą, o ne atleisti žmones. Tai daroma siekiant sumažinti socialinių neramumų tikimybę“.
„Trečiadienį Maskvoje apie penkiolika „Sbarro“ – picerijų tinklo, kurio centrinė būstinė įsikūrusi Ohajuje – darbuotojų per siaubingus šalčius stovėjo prie vienos pagal frančizę veikiančių įstaigų. Jie laikė plakatus „Atiduokite mums mūsų pinigus“. Kai kurie žmonės tvirtino, kad jiems nemoka mažiausiai tris mėnesius“, – teigiama straipsnyje.
Matyt, šiuo metu pagrindinis valdžios tikslas – sumažinti išlaidas ir remtis rezervais, tikintis naftos kainų kilimo.
„Bendrą nerimo verpetą padidino Rusijos dalyvavimas karuose Ukrainoje ir Sirijoje: valstybiniuose kanaluose aptariama pasaulinio karo tikimybė. Kai kurie analitikai tvirtina, kad Kremlius sąmoningai ieškosi avantiūrų užsienyje, siekdamas atitraukti žmonių dėmesį nuo nacionalinės ekonomikos sunkumų“, – rašo N. MacFarquharas.
„Daugelis analitikų tikisi, kad Rusijos gyventojai, kaip jie įpratę daryti sunkiais laikais, susigūš, ims puoselėti savo sodus ir laukti, kol bėda praeis. Kiti kalba, kad Rusijos gyventojai įprato prie aukštesnio gyvenimo lygio ir ims protestuoti prieš jo praradimą“, – teigiama straipsnyje.