Tiriamasis projektas „Sistema“ išsiaiškino, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) universitetą baigęs Pietų Korėjos admirolo sūnus dirba banko, išduodančio korteles Rusijos kareiviams, valdyboje.
Artimi santykiai
Pirmoji žiniasklaidos priemonė, pranešusi, kad K. Tichonova gali ištekėti už Y. J. Wono, buvo konservatyvusis laikraštis „JoongAng Ilbo“ (naujiena pasirodė 2010 m. spalio 28 d.) – vienas didžiausių Pietų Korėjoje. Tada V. Putino dukrai buvo 24-eri, jos tariamam išrinktajam – 25-eri.
Remiantis leidinio versija, K. Tichonova ir Y. J. Wonas susipažino XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje Maskvoje įvykusiame mokyklos vakarėlyje, o po 10 metų lankėsi Japonijoje, Abaširyje, kur ilsėjosi „jaunikio“ tėvas, atsargos admirolas ir buvęs Pietų Korėjos karo atašė Maskvoje Yoon Jong Gu. Jaunuoliai paprašė jo palaiminimo, nes ketino susituokti. „JoongAng Ilbo“ rėmėsi „gerai su situacija susipažinusio šaltinio informacija“. Kalbėdamas su žurnalistais, Y. J. Wonas neva patvirtino naujieną apie būsimą santuoką, bet paprašė nieko neviešinti iki oficialaus pranešimo. „Palaukite, neskubėkite skelbti šios naujienos“, – laikraštis citavo Y. J. Gu.
Y. J. Wono pažįstamas taip jį apibūdino žurnalistams: „Nedidelio ūgio, eilinis žmogus. Mėgo krepšinį.“ Tais pačiais 2010-aisiais Y. J. Wonas gavo Ilinojaus universiteto Urbanoje-Šampeinėje diplomą, baigęs studijas „Tarptautiniai santykiai ir politologija“.
Kitą dieną po to, kai pasirodė „JoongAng Ilbo“ straipsnis, V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad jis „visiškai neatitinka tikrovės“. Netrukus ir pats Y. J. Wonas paneigė duomenis apie planuojamas vestuves, davęs interviu kitai Pietų Korėjos žiniasklaidos įmonei, ir pažymėjo, kad negali bendrauti su K. Tichonova netgi telefonu. „Man atrodo, kad tai gali būti saugumo priemonės, taikomos Rusijos vyriausybės“, – pridūrė jis. Žiniasklaida taip pat pranešė, kad korėjietis nerimauja dėl savo saugumo, ir dabar ji lydi Maskvos paskirti apsaugininkai.
Iš visko sprendžiant, šios saugumo priemonės buvo taikomos neilgai. Jau 2011 m. vasario 20-ąją, mažiau nei po keturių mėnesių nuo visų neigimų, Y. J. Wonas, K. Tichonova ir du jų pažįstami (apie juos – vėliau) oro linijų bendrovės S7 lėktuvu skrido iš Maskvos. Apie tai „Sistema“ sužinojo iš Ukrainos programišių „Kib0rg“, įsilaužusių į duomenų bazę „Sirena“, kurioje yra saugoma informacija apie skrydžius Rusijos viduje ir už jos ribų. Duomenų autentiškumas buvo patvirtintas juos sulyginus su kitais nutekintais „Sirena“ duomenimis.
„Sistema“ išsiaiškino, kad minėtieji keturi jaunuoliai bilietus pirko kartu, tačiau turimų duomenų neužteko galutiniam kelionės tikslui ir galimiems jungiamiesiems skrydžiams nustatyti. Po trijų dienų, 2010 m. vasario 23-iąją, K. Tichonova sugrįžo į Maskvą iš Miuncheno. Kas ją lydėjo, nepavyko išsiaiškinti. Paskui ji dažnai skraidė į Miuncheną ilsėtis Alpėse ir susitikti su savo partneriu Igoriu Zelenskiu, kuris 2016–2022 m. vadovavo Bavarijos operos baletui (apie šį jos gyvenimo laikotarpį rašė portalas „Nastojaščeje vremia“, atlikęs bendrą tyrimą su „Meduza“ ir centru „Dosjė“).
Naujų publikacijų apie artėjančią V. Putino dukros ir Y. J. Wono santuoką banga prasidėjo 2012 m. balandžio mėnesį. Pietų Korėjos žiniasklaida rašė, kad ir Y. J. Wonas jau išvyko į Maskvą ruoštis ceremonijai, kuri turėjo įvykti po V. Putino inauguracijos, suplanuotos gegužės 7-ąją. Šiuos teiginius vėl paneigė Y. J. Wonas ir D. Peskovas.
Visgi gandai apie K. Tichonovos ir užsieniečio santuoką tebesklandė spaudoje. 2014 m. britų smuikininkė Lettice Rowbotham papasakojo, kad grojo „jaunesniosios V. Putino dukters“ (taip buvo vadinama K. Tichonova, kol „Proekt“ išsiaiškino, kad V. Putinas turi dar vieną dukrą) vestuvėse: ceremonija neva įvyko 2010 m. Marakeše, viešbutyje „La Mamounia“. Kartu su smuikininke, anot jos, pasirodė grupė „High on Heels“. „Sistema“ parašė L. Rowbotham ir grupės nariams, tačiau iki straipsnio paskelbimo dienos atsakymo nesulaukė.
2013 m. vasario mėnesį K. Tichonova ištekėjo už verslininko Kirilo Šamalovo – artimo V. Putino bičiulio Nikolajaus Šamalovo sūnaus. Vestuvės buvo švenčiamos kalnų slidinėjimo kurorte netoli Sankt Peterburgo ir, savaime suprantama, ištaigingai. Žurnalistų tyrėjų gautame svečių sąraše Y. J. Wono pavardės nebuvo.
Galiausiai 2018 m. žiniasklaida sužinojo, kad K. Tichonova ir K. Šamalovas pasuko skirtingais keliais. Skyrybos įvyko ne vėliau kaip 2017-aisiais. Po santuokos nutraukimo K. Tichonova pradėjo susitikinėti su Bavarijos valstybinio baleto meno vadovu I. Zelenskiu. Tais pačiais 2017 m. jiems gimė dukra.
Visai kompetentingas darbuotojas
Prieš tapdamas potencialiu V. Putino žentu (bent jau Pietų Korėjos žiniasklaidos fantazijose), Y. J. Wonas ramiai dirbo „Samsung Electronics“ padalinyje Maskvoje. Bet 2010 m., kilus gandams apie vestuves, išėjo iš darbo „saugumo sumetimais“, nes pasijuto „Rusijos rasistų taikiniu“. „Naujoje darbovietėje irgi nesijaučiau saugus“, – davęs interviu tvirtino jis.
Taip prasidėjo jo svaiginantis karjeros kelias.
Vadovaujantis viešai prieinamais duomenimis, 2013-aisiais Y. J. Wonas įsidarbino „Gazprombank“ ir dvejus metus ėjo „valdybos konsultanto“ pareigas, o 2015-aisiais buvo paskirtas viceprezidentu. Praėjus dar ketveriems metams, Pietų Korėjos gyventojas tapo „Gazprombank“ valdomos įmonės „Objedinionije mašinostroiltelnije zavody“ valdybos nariu, bet išsaugojo viceprezidento postą.
„Gazprombank“ valdybos nariais neretai būdavo paskiriami arba „Gazprom“ „numušti lakūnai“, arba pažįstami asmenys, prisimena buvęs valstybinio banko viceprezidentas Igoris Volobujevas. „Gazprombank“ dirbo buvęs K. Tichonovos vyras K. Šamalovas ir jo vyresnysis brolis Jurijus – V. Putino kaimyno kotedžų kooperatyve „Ozero“ N. Šamalovo vaikai. V. Putinas ir, regis, K. Tichonova seniai pažįstami su Andrejumi Akimovu, kuris daugiau nei 20 metų vadovauja „Gazprombank“. Tiesioginę prieigą prie A. Akimovo turėjo ir Y. J. Wonas, nurodė vienas iš jo buvusių kolegų.
Viešas Y. J. Wono pėdsakas „Gazprombank“ apsiriboja dalyvavimu Pietų Korėjoje įvykusiame madų šou, kelionėmis į Sankt Peterburgo tarptautinį ekonomikos forumą, šventiniu vizitu į vieną iš Maskvos aukštųjų mokyklų ir žaidimu įmonės krepšinio komandoje.
„Visai geras ir kompetentingas darbuotojas. Pasakysiu tik tiek“, – nedaugžodžiavo vienas buvusių Y. J. Wono vadovų „Gazprombank“. Dar keletas jo kolegų nesugebėjo prisiminti, ką Y. J. Wonas veikė „Gazprombank“. „Sklido gandai, kad jis yra kažkokio Kremliaus valdininko dukros vyras“, – teigė I. Volobujevas.
Anonimu likti panoręs buvęs „Objedinionije mašinostroiltelnije zavody“ darbuotojas tokių gandų negirdėjo. Anot jo, Y. J. Wonas kilęs iš „aukštą statusą turinčios šeimos“, vedęs Pietų Korėjos gyventoją (šį faktą patvirtina internete esantys asmens duomenys) ir su ja augina vaiką. „Sistema“ pašnekovas papasakojo, kad Y. J. Wonas daug metų gyvena Rusijoje, supranta rusų kalbą ir netgi pradėjo ją mokytis, bet bendraudavo angliškai.
Y. J. Wonas ne šiaip „priparkuotas“ „Gazprombank“, primygtinai tvirtina jo buvęs kolega „Objedinionije mašinostroiltelnije zavody“: „Dalyvavo visuose susirinkimuose, buvo labai aktyvus.“ Kaip pridūrė pašnekovas, tiek „Gazprombank“, tiek „Objedinionije mašinostroiltelnije zavody“ Y. J. Wonas didžiausią dėmesį skyrė verslui su Azijos šalimis. Anot šaltinio, „Gazprombank“ jis vadovavo tarptautinei komandai, kurią daugiausia sudarė kinai ir korėjiečiai, kuravo bendrus projektus, vykdytus su Pietų Korėjos įmone „Daelim Group“, bei „palaikė artimus ryšius“ su Kinija, kuriai „Objedinionije mašinostroiltelnije zavody“ statė suskystintų gamtinių dujų mini gamyklas.
2021 m. Y. J. Wonas išėjo iš „Objedinionije mašinostroiltelnije zavody“ valdybos, iš jos pasitraukus Vladimirui Diukovui, „Gazprom Neft“ vadovo Aleksandro Diukovo, dar vieno žymaus V. Putino laikų Sankt Peterburgo gyventojo, jaunesniajam broliui.
Buvęs „Objedinionije mašinostroiltelnije zavody“ darbuotojas Y. J. Wono ir V. Diukovo atsistatydinimą sieja su naujos vadovų komandos atėjimu – neva seni darbuotojai su ja nesutarė. Kaip klostėsi Y. J. Wono santykiai su „Gazprombank“ išėjus iš „Objedinionije mašinostroiltelnije zavody“, „Sistema“ šaltiniai nieko nežino.
Banko darbuotojai į „Sistema“ klausimus apie Y. J. Woną neatsakė. Jo buvę ir esami bendradarbiai negalėjo pasakyti, ar jis tebėra įmonės viceprezidentas – ši informacija nėra vieša (vadovaujantis turimais duomenimis, viceprezidento pareigas ėjo mažiausiai iki 2022 m.). Netiesioginį atsakymą pateikia nulaužtoje duomenų bazėje „Sirena“ rasti duomenys: 2023 m. Y. J. Wonas skraidė iš Maskvos į Almatą ir atgal; atgalinius bilietus pirko „Gazprombank“, tai patvirtina speciali žyma bilieto aprašyme.
Ukrainos programišiai perdavė „Sistema“ informacijos apie tūkstančius kitų bilietų, turinčių analogišką žymą – daugiausia juos pirko „Gazprombank“ darbuotojai, bankininkystės sektoriuje dirbantys asmenys bei jų šeimos nariai. Tai reiškia, kad Y. J. Wonas, tikėtina, toliau dirba banke ir po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.
V. Putino paslapčių bankas
„Gazprombank“ – trečias didžiausias Rusijos bankas, garsėjantis įmantria nuosavybės schema ir artimais ryšiais su V. Putino komanda. Nors didžiausias banko akcininkas yra valstybinė įmonė „Gazprom“, dalį akcijų kontroliavo Jurijus Kovalčiukas – vienas artimiausių V. Putino bendražygių. Daugiau nei 20 metų „Gazprombank“ vadovaujantį A. Akimovą. „Bloomberg“ vadino paslaptingiausiu Rusijos bankininku.
„Gazprombank“ direktorių valdybos pirmininkas yra Aleksejus Mileris – ilgametis „Gazprom“ direktorius ir dar vienas V. Putinui artimas vadovas. „Gazprombank“ valdyboje rasime ir V. Putino bičiulių atžalų: J. Šamalovas, V. Putino draugo N. Šamalovo sūnus, ir Sergejus Ivanovas, kurio tėvas kartu su V. Putinu dirbo KGB, buvo direktorių valdybos nariais, o Romanas Rotenbergas, V. Putino vaikystės draugo Boriso Rotenbergo sūnus, eina viceprezidento pareigas.
Valstybinės įmonės „Rosneft“, „Gazprom“ „Transneft“ ir VEB, kurias valdo V. Putinui artimi žmonės, „Gazprombank“ sąskaitose laiko milijardus eurų. Pats bankas ne kartą dalyvavo Kremliui ir asmeniškai V. Putinui svarbiose operacijose. Pavyzdžiui, netiesiogiai finansavo JUKOS užgrobimą, įsteigė valstybinę žiniasklaidą kontroliuojančią bendrovę, padėjo V. Putino žentui K. Šamalovui tapti milijardieriumi ir administravo violončelininko Sergejaus Roldugino, vadinamo „V. Putino pinigine“, sąskaitas Šveicarijos bankuose. Be to, per „Gazprombank“ Rusijos gynybos ministerija moka kareiviams už dalyvavimą konflikte su Ukraina.
Vakarai įvedė ekonominių sankcijų „Gazprombank“ dar 2014-aisiais. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, bankas buvo įtrauktas į naujus sankcionuojamų institucijų sąrašus. Tiesa, „Gazprombank“ taikomi apribojimai yra labiau kosmetiniai. Vakarams įvesti griežtų sankcijų neleidžia tas faktas, kad per „Gazprombank“ vykdomi tarptautiniai atsiskaitymai už rusiškas gamtines dujas, kurių Europa iki galo dar neatsisakė.
Pakeleiviai
K. Tichonova ir Y. J. Wonas 2011 m. skrido lėktuvu su kita pora, ne mažiau įdomia. Jų pakeleiviais buvo Olga Šekolinskaja ir bankininkas Aleksejus Kulikovas, nurodyta duomenų bazėje „Sirena“. O. Šekolinskają Rusijos žiniasklaida laikė Marijos Voroncovos, vyresniosios Rusijos prezidento dukros, drauge. Jos kartu mokėsi Vokietijos ambasados mokykloje Maskvoje ir daug keliavo.
Tuo metu O. Šekolinskaja ir bankininkas buvo pora – jiedu ne tik skraidė kartu su Rusijos prezidento dukterimi, bet ir neretai rodydavosi viešumoje, pavyzdžiui, prašmatniuose Maskvos vakarėliuose, kur juos įamžindavo fotografai. Įdomu tai, kad O. Šekolinskaja nepadarė svaiginančios karjeros: korporatyvinis žurnalas „Komus“ ją vadino reklamos vadybininke. Žurnalui duoto interviu metu moteris papasakojo, kad mėgsta žirgų sportą, ir pasiguodė, jog jodinėjimo treniruotės nepigiai atsieina.
Bankininkas A. Kulikovas, savo ruožtu, mėgo brangius automobilius. Pirmiau minėto skrydžio metu jis vadovavo nedideliam bankui „Kreditimpeksbank“ ir nebuvo žinomas plačiajai publikai. Užtat siauruose ratuose A. Kulikovas turėjo „rimto stambių sumų išgryninimo specialisto“ reputaciją. 2016 m. jis buvo suimtas už banko „Promsberbank“, kurio akcijų buvo įsigijęs, 3,3 mlrd. rublių (67,5 mln. eurų) iššvaistymą. Po šio incidento A. Kulikovo pavardė nuskambėjo visoje šalyje. Mažai žinomu bankininku susidomėjo netgi pasaulinė žiniasklaida: pavyzdžiui, atskirą straipsnį apie A. Kulikovą parašė garsusis verslo portalas „Bloomberg“.
Žurnalistai išsiaiškino, kad A. Kulikovas mėgavosi prabanga: vairavo sportinį automobilį ir negailėjo pinigų asmeniniams „Comedy Club“ žvaigždžių pasirodymams. Bankininkas turėjo įvairių specialiųjų tarnybų leidimus, o jo iš pirmo žvilgsnio neįspūdingi bankai pasirodė besą pasaulinio masto šešėlinių schemų dalyviais.
„Kreditimpeksbank“ buvo įsivėlęs į didžiausią (5,2 mlrd. rublių, arba 152,5 mln. eurų) pridėtinio vertės mokesčio (PVM) machinaciją Rusijos istorijoje, o „Promsberbank“ buvo įtariamas išplovęs daugiau nei 9 mlrd. eurų per „Deutsche Bank“ ir dar apie 2 mlrd. eurų per „Danske Bank“. Visais atvejais pėdsakas vedė prie Kremliui artimų žmonių. „Kreditimpeksbank“ turėjo „rimtų klientų su vyriausybiniais pinigais“, dalyvavimu PVM aferoje buvo įtariamas verslininkas Aleksandras Udodovas, artimas ministrui pirmininkui Michailui Mišustinui, o sandorių su „Deutsche Bank“ beneficiantais galėjo būti broliai Rotenbergai, seniai pažįstami su V. Putinu. Be to, A. Kulikovo verslas buvo tiesiogiai susijęs su Rusijos prezidento šeima – V. Putino pusbrolis Igoris Putinas buvo „Promsberbank“ direktorių valdybos narys.
I. Putinas buvo populiarus ir tarp kitų bankininkų, pažymi jų ratui priklausantis finansininkas. Jo teigimu, A. Kulikovas buvo laikomas „nenuskandinamu“ – visų pirma, dėl gerų ryšių „jėgos bloke“ Žiniasklaida rašė, kad A. Kulikovas buvo artimas Maskvos tyrimų komiteto vadovo pavaduotojui Denisui Nikandrovui ir vienam iš Federalinės saugumo tarnybos (FSB) „bankinio“ skyriaus „K“ vadovų Dmitrijui Frolovui. A. Kulikovo komanda „turėjo vidutinio lygmens indulgenciją“, mano „Sistema“ šaltinis. „Bet kai viskas pasiekė beprotišką mastą, tie, kurie juos dangstė, nusprendė, jog tai darosi pavojinga. Ir viskas baigėsi.“ 2015 m. „Promsberbank“ neteko licencijos, o 2017-aisiais teismas A. Kulikovui skyrė devynerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Bet jau 2020-ųjų pradžioje bankininkas atsidūrė laisvėje. Sutrumpinti įkalinimo terminą padėjo tai, kad A. Kulikovas aktyviai liudijo prieš savo bendrininkus, įskaitant D. Frolovą. Žalos, kurią A. Kulikovas su savo komanda padarė „Promsberbank“, atlyginimo istorija irgi susiklostė jam gana palankia linkme. 2020 m. gegužės mėnesį A. Kulikovas savo iniciatyva paskelbė asmeninį bankrotą.
Teismo paskirtas bankroto administratorius nustatė, kad dalyvavimu milijardinėse aferose įtariamas bankininkas beveik neturi jokio turto, išskyrus truputį brangenybių, kurias konfiskavo Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, ir 1997 m. gamybos „Mercedes“ markės automobilį, kuris buvo užregistruotas kaip pavogtas. Taip pat A. Kulikovas buvo vieno buto Maskvoje bendraturtis. Pardavus šį kuklų turtą, pavyko gauti 46,5 mln. rublių (529 tūkst. eurų), kurie, sprendžiant iš bankroto administratoriaus pateiktos ataskaitos, atiteko buvusiai bankininko žmonai kaip alimentai. „Promsberbank“ negavo nė cento.
A. Kulikovo bankrotą bandė užginčyti Generalinė prokuratūra, tačiau teismas nepatenkino šio prašymo, nes Generalinė prokuratūra jį pateikė pasibaigus terminui. 2023 m. spalio 23 d. buvo užbaigta A. Kulikovo turto realizavimo procedūra, ir teismas jį atleido nuo bet kokių įsipareigojimų kreditoriams.
A. Kulikovas ir jo advokatas neatsakė į „Sistema“ klausimus. Y. J. Wonas irgi ignoravo laiškus ir pranešimus, jo telefonas – išjungtas. Susisiekti su K. Tichonova nepavyko. Rusijos Federacijos (RF) prezidento atstovas spaudai D. Peskovas perskaitė „Sistemos“ pranešimą „Telegram“ kanale, tačiau į jį neatsakė.
