Rusijos karinių jūrų pajėgų kariai buvo atvykę į Prancūziją, kur turėjo paruošti „Mistral“ gabenimui į Rusiją, tačiau spalio 17 d. jie nebebuvo įleisti į laivą.
Vis dėlto jokių fizinių kliūčių, trukdančių patekti į laivą, esą nėra.
Kaip rašo newsru.com, Rusijos pajėgos dalyvavo laivo valdymo mokymuose, prieš keletą dienų buvo suformuotas ekipažas, keletą kartų dalyvavęs jūroje surengtuose manevruose.
Prancūzijos gynybos ministerija informavo, kad apie tai nieko nežino, ir negalėjo pasakyti, kas ėmėsi šių priemonių.
Iš viso Sen Nezere šiuo metu yra 700 Rusijos karinio laivyno karių, ten atvykusių dar šių metų birželio mėn.
Anksčiau Prancūzijos ministras pirmininkas buvo pranešęs, kad nemato pagrindo perduoti Rusijai „Mistral“.
DELFI primena, kad Rusija penktadienį perspėjo Prancūziją dėl „rimtų pasekmių“, jeigu Paryžius iki lapkričio pabaigos neperduos jai pirmojo Maskvos užsakymu pastatyto „Mistral“ klasės karo laivo, nors toks žingsnis būtų vertinamas itin prieštaringai dėl numanomo Maskvos vaidmens Ukrainos krizėje, pranešė žiniasklaida.
„Ruošiamės įvairiems scenarijams. Lauksime iki šio mėnesio pabaigos, o tuomet pateiksime rimtas pretenzijas“, – Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo vieną neįvardytą aukšto rango pareigūną.
Pirmasis iš dviejų didžiulių jūrų desanto operacijoms pritaikytų sraigtasparnių nešėjų turėjo būti perduotas Rusijai penktadienį, kaip numatoma 2011 metais pasirašytame originaliame abiejų laivų pirkimo kontrakte, kurio vertė – 1,2 mlrd. eurų (4,14 mlrd. litų).
Iki kruvinos krizės Ukrainoje pradžios Prancūzija buvo tvirtai pasiryžusi pastatyti ir parduoti Rusijos laivynui du didžiulius „Mistral“ klasės jūrų desanto laivus. Tačiau sulaukęs griežtos sąjungininkų kritikos, Paryžius rugsėjį atidėjo sprendimą dėl pirmojo laivo perdavimo Rusijai.
Manyta, kad Kijevo ir prorusiškų separatistų pasirašytas susitarimas atvers kelią Prancūzijai įvykdyti kontraktą.
Tačiau praėjusį lapkričio pradžioje separatistų organizuoti rinkimai jų kontroliuojamuose rajonuose Ukrainos rytuose praktiškai sužlugdė viltis, kad krizė gali būti greitai išspręsta.
Artėjant terminui, kai Rusijai pagal kontrakto sąlygas turėtų būti perduotas pirmasis laivas, Prancūzijai tenka spręsti sunkią dilemą: nutraukti sutarti, prarasti milijonus ir įsiutinti Maskvą ar visgi įvykdyti kontraktą ir užsitraukti NATO nemalonę.
Jei Paryžius vis dėlto nuspręs perduoti Rusijai „Mistral“, galintį gabenti iki 16 sraigtasparnių, keturis amfibinius jūrų desanto laivus, 13 tankų, 450 karių ir turintį įrengtą ligoninę, šis žingsnis neabejotinai supykdys Lenkiją ir Baltijos valstybes, nerimaujančias dėl tolesnių neprognozuojamos Rusijos ketinimų.
Jungtinės Valstijos taip pat griežtai nepritaria šių laivų perdavimui.
Tačiau jei Prancūzija nutrauks kontraktą, pagal kurį antrasis laivas Rusijai turėtų būti perduotas kažkuriuo metu ateinančiais metais, gali tekti atleisti daug žmonių, nes šis projektas padėjo sukurti apie 1 000 darbo vietų.
Be to, šaliai grėstų didžiulės baudos už kontrakto sąlygų neįvykdymą.