Astanoje jis susitiko su penkių Vidurio Azijos valstybių – Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Turkmėnijos ir Uzbekistano – lyderiais, o tada vyko numatytas atskiras vizitas Taškente.
JAV prezidento Joe Bideno administracija pasiryžusi didinti pastangas regione ir taip įtikinti Vidurio Azijos šalis nebepadėti Rusijai apeidinėjant sankcijų, o silpninti ryšius su Rusija ir Kinija, rašo „The Wall Street Journal“ ir „The New York Times“.
„Pagrindinis mūsų tikslas – parodyti, kad Jungtinės Valstijos yra naudingas partneris. Matome sunkumus, su kuriais susiduria šios šalys – tai didelės maisto produktų ir degalų kainos, didelis nedarbas, vietos prekių eksporto sunkumai, lėtas atsigavimas po koronaviruso pandemijos ir migrantų iš Rusijos antplūdis. Stengiamės palaikyti šio regiono žmones“, – žurnalistams paaiškino valstybės sekretoriaus atstovas spaudai Donaldas Lu.
Karas Ukrainoje sudavė skaudų smūgį Vidurio Azijos valstybių santykiams su Rusija, kuri iki pat šių dienų regione turėjo didelę politinę ir ekonominę įtaką.
Nė viena iš šių valstybių rusų agresijos nepalaikė – net ir Kazachstanas, kuriam Maskva 2022 metų pradžioje padėjo numalšinti antivyriausybinius neramumus.
Kazachstanas neprisijungė ir prie Vakarų sankcijų, bet „neketina per įvairias kampanijas bandyti jų apeiti“, žadėjo Kazachstano ministras pirmininkas Muhtar Tileuberdi.
Jis pridūrė, kad Kazachstanas ir toliau vystys santykius su Kinija, Vidurio Azijos kaimynėmis, taip pat ir Jungtinėmis Valstijomis, Japonija, Europos Sąjunga, Jungtine Karalyste, nes kelia sau labai aiškų tikslą – „pritraukti investicijų iš visų šių šalių“.
Kazachstano prezidentas Kasimas Žomartas Tokajevas stengiasi diversifikuoti ekonominius ryšius ir taip sumažinti priklausomybę nuo Rusijos.
Praeitais metais jis lankėsi Turkijoje, Saudo Arabijoje, Katare ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur bandė megzti prekybos ryšius ir pritraukti naujų investicijų. Taip pat Kazachstanas stengiasi užimti Rusijos vietą Europos naftos rinkoje (apeinant rusišką infrastruktūrą).
Lapkritį prezidentas paskelbė, kad bus didinamas naftos eksportas Kaspijos jūra, siekiant padidinti jo apimtis iki 1,5 mln. tonų. Naftą planuojama tiekti vamzdynu „Baku-Džeichanas“. Anot K. Ž. Tokajevo, naftos tiekimas juo gali išaugti iki 20 mln. tonų.
Be to, Kazachstano valdžia pasirašė susitarimą su vokiečių bendrove „Svevind Energy Group“ dėl vienos iš didžiausių pasaulyje žaliojo vandenilio gamyklų statybų.
Remiantis parengtu planu, per dešimt metų gamykla savo produkcija galėtų patenkinti penktadalį visų Europos poreikių šiam naujam energijos šaltiniui.
Tokia pozicija patinka Vašingtonui, kuris džiaugiasi atsiradusia galimybe sustiprinti savo pozicijas regione, prieš tai garsėjusiame glaudžiais ryšiais su Rusija ir flirtu su Kinija.
Jungtinių Valstijų prezidento administracija palankiai vertina Kazachstano veiksmus, rašo WSJ, remdamasis amerikiečių valdinininkais.
Vašingtonas, suteikdamas reikiamą leidimą, padėjo Kazachstanui perimti tris vietinius sankcijų sąraše atsidūrusių Rusijos bankų skyrius.
Sankcijos skirtos Rusijos organizacijoms, padedančioms Rusijos Federacijos prezidentui Vladimirui Putinui kariauti su Ukraina. Būtent šiuo sudėtingu metu Kazachstanui ir jo kaimynams ekonominių ryšių diversifikavimas tampa egzistencinės svarbos klausimu, sako D. Lu.
Anot jo, svarbiausia Jungtinių Valstijų užduotis – „nepakenkti Vidurio Azijos šalių, jų žmonių ir ekonomikų interesams“.
Baimindamosi agresyvios Rusijos pozicijos, kitos šalys taip pat stengiasi vystyti tarptautinius ryšius, nors juos ir apsunkina jų geografinė padėtis.
Padidinti savo įtaką Vidurio Azijoje bando ir Kinija. Tik tokias pastangas atsargiai vertina musulmonų dominuojamos regiono šalys, nepamiršdamos Pekino represijų prieš uigūrus.
Be to, kai kurios šalys bando sankcijas prieš Rusiją ir vakarietiškų bendrovių pasitraukimą iš šalies išnaudoti savo tikslams – parūpinti prekių, kurių Maskvai stinga.
Remiantis Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko duomenimis, 2022 metų gegužės ir liepos mėnesiais vakarietiškų prekių tiekimas Vidurio Azijos šalims ir Užkaukaze išaugo daugiau nei 80 proc. Lyderio pozicijas čia užima Kirgizija, kuri iš Europos perka kone 80 proc., o į Rusiją išveža net 200 proc.
Iš Amerikos Kirgizija dabar perka 152 proc. daugiau, Tadžikistanas – 220 proc. Dėl šios priežasties A. Blinkenas ketino aptarti ir žaliavų eksporto iš minėtųjų šalių į Rusiją ribojimo klausimus.
