V. Putinas apsiskaičiavo net du kartus. Tarptautinė izoliacija, kurioje jis atsidūrė užėmęs Krymą, neapsiribojo vien „Didžiuoju aštuonetu“ (G8), iš kurio jis buvo pašalintas – net ir tarp „Didžiojo dvidešimtuko“ (G20) kolegų jis atrodė kaip nevykėlis ir ramybės drumstėjas.
Dabar ne tik dėl ES taikomų sanacijų, tačiau taip pat ir dėl staigiai krentančių naftos kainų Rusijos ekonomikos rodikliai prastėja. Jei pragyvenimo lygis Rusijoje blogės, gyventojų palaikymas taip pat gali sumažėti.
Kaip rašo DW, panašu, kad V. Putinas, vykdydamas savo imperialistinę politiką, jau iš anksto suvokė, kad jo laukia nelengvas tarptautinio spaudimo periodas. Vis dėlto jis, matyt, neįvertino, kad sankcijos bus taikomos taip ilgai, nors Vakarų šalys ir pačios nuo jų nukenčia.
V. Putinas iš Australijos Brisbane įvykusio G20 viršūnių susitikimo išvyko anksčiau. Jis pasiteisino, kad jam neva reikia išsimiegoti prieš darbo savaitės pradžią. Gali būti, kad išsimiegojęs jis suabejos, ar pasielgė teisingai.
Išduotos demokratinės vertybės
Deja, konfliktas su Rusija nebus išspręstas staiga, net jei V. Putinas pamąstęs blaiviai ir supratų, kad nebuvo verta taip elgtis. Įvarytas į kampą jis gali tapti dar agresyvesnis. Kalbama ne apie prestižą, o apie užgautą nacionalinį pasididžiavimą ir įvaizdžio išsaugojimą. Galima teigti, kad susidūrėme su savotišku burtininko mokiniu, kuris išsikvietęs dvasias dabar nebegali jų atsikratyti. Vis dėlto visi šie pamąstymai – tai ne pasiteisinimas, todėl ES negali taikstytis su tarptautinės teisės pažeidimais ir smurto proveržiais.
ES yra ir tokių, kurie norėtų, kad sankcijos būtų panaikintos kaip įmanoma greičiau. Rusijos įtakos sferoje atsidūrusioms valstybėms iš esmės tokiu atveju liktų tik ribotas suverenitetas ir jos nebegalėtų laisva valia rinktis sąjungininkų. Tokios nuolaidos diskredituotų „realios politikos“ sąvoką: toks sprendimas – tai demokratinių vertybių išdavystė ir Vakarų neįgalumo pripažinimas.
Dėmesio centre – Balkanai
Vokietijos kanclerė Angela Merkel Sidnėjuje gana aiškiai leido suprasti, kuo, jos manymu, rizikuojama. Derėtų nepamiršti, kad A. Merkel visada labai atsargiai renkasi žodžius ir net Brisbane mėgino megzti dialogą su V. Putinu. Buvusi Vokietijos Demokratinės Respublikos pilietė labiau nei kas kitas žino, ką reiškia atsidurti Rusijos įtakos zonoje. M. Merkel baiminasi, kad bausmės išvengusi Rusija gali Ukrainos scenarijų pakartoti Gruzijoje bei Moldovoje.
Be to, A. Merkel neatmeta galimybės, kad Rusija gali pradėti savo interesais grįstą politiką Serbijoje ir visoje Vakarų Balkanų teritorijoje, siekdama tokiu būdu sukliudyti šių šalių suartėjimui su ES. Kol kas dar nė viena iš ES senbuvių nebuvo sau leidusi panašių pareiškimų. Visa tai rodo, kad A. Merkel tikisi iš V. Putino paties blogiausio.
Europos šalių ryšių glaudinimas
A. Merkel pareiškimas rodo, kad ji pasisako už Europos šalių ryšių glaudinimą, nes V. Putinas akivaizdžiai mėgina ją suskaldyti. Nepaprastai sudėtinga suderinti ekonomines sankcijas visos ES mastu. Kuo ilgiau tęsis konfliktas, tuo sudėtingiau bus pasiekti bendrą šių sankcijų palaikymą, tačiau šiuo metu svarbu užtikrinti taiką ir tvarką – valstybių sienos negali būti keičiamos jėga.
Kadangi karinis Vakarų įsikišimas į Ukrainos situaciją yra atmetamas, vienintelis griežčiausias reagavimo būdas – ekonominės sankcijos. Vis dėlto šios sankcijos veiksmingos tik ilgalaikėje perspektyvoje, todėl būtina apsišarvuoti kantrybe. ES turi priversti Rusiją suprasti, kad sankcijų taikymo trukmė priklauso tik nuo jos pačios. Taip pat ES turi įtikinti kai kuriuos Ukrainos politikus, kad Europos palaikymo faktas nereiškia, kad jie patys nėra atsakingi už savo veiksmus.
Ukrainos prezidento Petro Porošenkos ištarta frazė interviu leidiniui „Bild“, kad Kijevas pasiruošęs totalaus karo scenarijui, peržengia visas įmanomas lengvabūdiškumo ribas. Kažin ar V. Putinas galėtų palinkėti sau ko nors geresnio.