„Bažnyčia turėtų būti tarp žmonių“, – sekmadienį vakare paskelbtame vaizdo įraše sakė V. Zelenskis.
„O ne, įsitaisiusi už dviejų su puse tūkstančių kilometrų, būti virtualia tarpininke tarp tų, kurie nori išgyventi ir tų, kurie nori tave sunaikinti.“
V. Zelenskio teigimu, „kai Rusijos blogis pradėjo šį karą“ 2022 m. vasario 24 d., „stojo gintis visi ukrainiečiai. Krikščionys, musulmonai, žydai – visi“.
Jis padėkojo kiekvienam Ukrainos dvasininkui, bendradarbiaujančiam su gynybos pajėgomis. Tie dvasininkai tarnauja fronto linijose, saugo gyvybes ir žmogiškumą, kalbėjo jis, padėdami kariams malda, pokalbiais ir gerais darbais.
„Štai kokia yra bažnyčia – ji išvien su žmonėmis.“
Pontifikas daugelio pasipiktinimą sukėlė savo siūlymu surengti taikos derybas su Rusija, kurį Ukraina ir daugelis jos rėmėjų priėmė kaip vienašališkai adresuotą būtent Kyjivui, o kai kas net palaikė jį raginimu kapituliuoti.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas taip pat sukritikavo popiežiaus Pranciškaus pareiškimą, kad Ukrainos kare turėtų būti iškelta „balta vėliava“.
„Kaip galite įsivaizduoti, federalinis kancleris nepritaria popiežiui šiuo klausimu, – pirmadienį Berlyne pasakė vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas. – Tiesa yra ta, kad Ukraina ginasi nuo agresoriaus.“
Be to, Kyjivas gauna didelius kiekius tarptautinės pagalbos, kad galėtų apsiginti šiame kare, kuriuo yra pažeidžiama tarptautinė teisė, pridūrė S. Hebestreitas.
Tačiau S. Hebestreitas taip pat nurodė, kad yra atsižvelgta ir į Vatikano atstovo Matteo Bruni pasiaiškinimą dėl popiežiaus pareiškimų, kuriame neigiama, kad popiežius interviu Šveicarijos televizijai metu ragino Ukrainą pasiduoti.
