Jie išnagrinėjo kadaise slaptais laikytus Rusijos Federacijos gynybos ministerijos Centrinio archyvo dokumentus ir surinko informaciją apie minėtojo asmens sulaikymo aplinkybes, skelbia newsru.com.
„Liepos 21-ąją dieną (1941 metų) divizija (14-oji tankų divizija, kur, remiantis oficialia versija, 6-ajo diviziono 14-ąjam haubicų būriui ir vadovavo J. Stalinas) į rajoną, kur, kaip spėjama, galėjo slapstytis J. Stalinas, pasiuntė eilinį paieškas vykdžiusį būrį, kuris ir pastebėjo kartu su J. Stalino sūnumi sprunkantį karį“, - teigiama ataskaitoje.
Karių ataskaitoje rašoma: „Jie sudegino savo tapatybės dokumentus ir persirengė civilių drabužiais. Nusigavęs iki ežero kranto, draugas Džiugašvilis kariui nurodė eiti toliau, o pats panorėjo pasilikti ir atsipūsti. Remiantis šiais faktais, galima daryti išvadą, jog J. Stalinas sąmoningai leidosi sugaunamas“, rašo žurnalistas Christianas Neefas.
Tikslių duomenų apie J. Stalino likimą po 1941 metų liepos 22-osios dienos nėra. Remiantis viena paplitusia versija, J. Stalino vyriausiasis sūnus sprendimą tapti kariu priėmė XX amžiaus 4-ojo dešimtmečio viduryje, jis įstojo į Maskvos artilerijos akademiją. Į frontą buvo pasiųstas 1941 metų birželio 23 dieną, ten paskirtas bataliono vadu, 1941 metų liepos pradžioje jam skirtas apdovanojimas už nuopelnus karo lauke. O jau to paties mėnesio viduryje jis pateko į apsiaustį ir dingo be žinios. Tų pačių metų liepos pabaigoje Vokietija oficialiai paskelbė apie J. Stalino sūnaus sulaikymą.
Remiantis kai kuriais šaltiniais, J. Stalinui netgi buvo pasiūlyta apkeisti savo sūnų į feldmaršalą Paulusą, sugautą prie tuometinio Stalingrado. „Aš kario į feldmaršalą nemainysiu!“, - tokį J. Stalino atsakymą filme „Išlaisvinimas“ įsivaizdavo režisierius Jurijus Ozerovas.
Jeigu tikėtume tą pačia versija, po kelių derybų etapų jaunasis J. Stalinas atsidūrė Zachsenhauzeno koncentracijos lagerio A raide pažymėtame lageryje, kur 1943 metų balandžio 14 dieną bandė perlipti elektrinę tvorą ir buvo sušaudytas.
Minėtosios J. Stalino sulaikymo ir mirties detalės specialistams iš Rusijos žinomos seniai, tačiau daryti išvadą, esą J. Stalino vyriausiasis sūnus buvo bailys, drįsta toli gražu ne kiekvienas. Šį teiginį paneigia faktas, jog, remiantis tų pačių vokiečių liudijimais, nelaisvėje J. Stalinas elgėsi labai vyriškai ir kategoriškai atsisakė bendradarbiauti. Taip elgtis žmogus, bandęs pasprukti persirengdamas civilio drabužiais, vargiai galėtų.
Vokiečiai paleido gandą esą nelaisvėje J. Stalino sūnus kritiškai vertino Raudonosios armijos karinius gebėjimus ir pripažino priešinimosi vokiečiams beprasmybę. Lapeliai su minėtuoju tekstu ir Jakovo fotografija dezertyrams netgi buvo tapę savotiškais „leidimais“ vokiečių pusėn.
„Zachsenhauzeno koncentracijos lageryje pareigūnams atlikus apklausas, paaiškėjo, jog (Jakovas Džiugašvilis) nepalūžo ir nepasidavė, netgi paniekimai elgėsi su lagerio administracija, su niekuo nebendravo“, - per interviu „RIA Novosti“ sakė istorikas Michailas Zujevas.
Gyvuoja ir dar viena įvykių versija – esą Jakovas Džiugašvilis į nelaisvę patekęs nebuvo.