Kaip rodo naujienų agentūros „Bloomberg“ surinkti praėjusios savaitės duomenys, devynios iš dešimties valstybių, labiausiai nukentėjusių pagal mirčių vienam gyventojui skaičių, yra iš šio regiono, – ryškus posūkis palyginti su ankstyvuoju pandemijos laikotarpiu, kai rytinėje žemyno dalyje buvo fiksuojama daug mažiau mirčių nei tokiose valstybėse kaip Jungtinė Karalystė ir Ispanija.
Prastus rodiklius lemia keletas veiksnių – nuo vangaus politikų elgesio per šią naujausią viruso bangą iki stringančių vakcinacijos programų bei apgriuvusių sveikatos apsaugos sistemų. Be to, visoje Europoje didėja pasipriešinimas ribojimams. Vokietija trečiadienį buvo priversta atšaukti planus per Velykas sugriežtinti dėl koronaviruso pandemijos taikomus suvaržymus.
Lenkijai, didžiausiai Europos Sąjungos rytinei ekonomikai, sunkiai sekasi suvaldyti rekordinį naujų viruso atvejų šuolį. Tačiau ketvirtadienį išplėstos ribojimų priemonės – tarp jų ir vaikų darželių uždarymas, – neatitinka visuotinio karantino, nors šalies premjeras Mateuszas Morawieckis perspėjo, kad nedaug trūksta, jog sveikatos apsaugos sistema taptų perkrauta.
Lenkija šiuo metu išgyvena „sunkiausią pandemijos akimirką“, žurnalistams sakė M. Morawieckis. „Privalome suvaldyti šią trečią bangą, kad po dviejų trijų savaičių matytume geresnę tendenciją“, – kalbėjo jis.
Nors vyriausybė viliasi išvengti griežtesnių ribojimų sustiprindama vakcinacijos kampaniją, iki šiol paskiepyta mažiau nei dešimtadalis iš 38 mln. gyventojų. Lenkija pagal mirčių skaičių vienam gyventojui užima 12-ą vietą pasaulio mastu, o trečiadienį čia buvo užfiksuotas aukščiausias mirštamumo lygis nuo pernai gruodžio, šiuo metu viršijantis 50 000 atvejų.
Sparti vakcinacijos programa taip pat nėra garantuotas sprendimas. Vengrija, kuri skiepija savo piliečius greičiau nei beveik bet kuri kita ES valstybė, šią savaitę tapo mirtiniausiu COVID-19 židiniu planetoje.
Kaip ir M. Morawieckis, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir kiti lyderiai dažnai kaltina ES, esą dėl jos klupinėjančios vakcinacijos politikos Bendrijai nepavyksta suvaldyti pandemijos. ES lyderiai ketino ketvirtadienį aptarti stringantį vakcinavimą nuo COVID-19 virtualiame susitikime.
Griežtesnis karantinas
Vengrija perspėjo, kad jos planas atverti mokyklas gali būti atidėtas iki balandžio 12 dienos anksčiausiai. Šalis laukia, kol bus paskiepyti bent 2,5 mln. žmonių, maždaug ketvirtadalis šalies populiacijos, ketvirtadienį sakė ministrų kabineto narys Gergely Gulyasas.
„Kadangi daugiau nei 80 proc. mirusiųjų nuo COVID-19 yra vyresni žmonės, mirčių skaičius gali smarkiai sumažėti, vos tik senyvo amžiaus gyventojai bus paskiepyti“, – sakė jis per spaudos konferenciją.
Apie griežtesnį karantiną, kurio reikalauja gydytojai, nebuvo užsiminta. Priešingai: vyriausybė svarsto galimybes švelninti ribojimus, pavyzdžiui, atverti parduotuves.
Kai kurios Rytų Europos šalys laikosi griežtesnės pozicijos – įveda karantinus bei kelionių draudimus. Čekija, kuri nukentėjo nuo COVID-19 labiau nei dauguma regiono dalių, penktadienį ruošiasi pratęsti nepaprastąją padėtį.
Tačiau nerimaujama, jog kitų valstybių veiksmai nepakankami. Vyriausybės priemonės, kurias ketvirtadienį paskelbė Lenkijos premjeras M. Morawieckis, toli gražu neatrodo drastiškos – pavyzdžiui, dviem savaitėms bus uždarytos didelės baldų ir statybinių medžiagų parduotuvės bei prašoma žmonių apriboti savo keliones per Velykas.
