Su Panamos vėliava plaukiančio „MT Iba“ laivo įgulai toks pasisvečiavimas paplūdimyje – tik nedidelis skyrelis jau ketverius metus trunkančioje tragiškoje gyvenimo jūroje istorijoje. Tai viena iš siaubingiausių žinomų jūreivių palikimo likimo valiai istorijų po 2019 metais „Guardian“ aprašytos kapitono Ayyappano Swaminathano tragedijos; jo pusantrų metų trukęs košmaras Jungtinių Arabų Emyratų pakrantėje krovininiame laive „MV Azraqmoiah“ sukrėtė kone visą pasaulį.
Laivo savininkų likimo valiai palikti jūreiviai, kuriems niekas algos nemokėjo 32 mėnesius, tapo 4 mln. dolerių vertės laivo įkaitais. Jeigu jie laivą bent akimirkai paliks, praras teisę reikalauti jiems priklausančių pinigų.
53 metų vyriausiasis laivo inžinierius iš Mianmaro Nay Win, kuris 2017 metais buvo pasamdytas metams dirbti minėtame laive, sako, kad „įgula labai kenčia“ ir labai nerimauja dėl savo šeimų. „Negaliu siųsti pinigų ir padėti savo šeimai, mano vaikai negali mokytis, neturi, ko valgyti, jie priversti skolintis pinigų“, – apmaudą lieja Nay Win.
Nay Win, kurio žmona Naing Naing Maw, septyniolikmetė dukra Eyi Myat Mon ir 21 metų sūnus Lwin Moe Aung gyvena pilietinių neramumų draskomame Mianmare, sako: „Labai nerimauju dėl savo šeimos, dėl Covid-19 ir politinės situacijos. Sakau jiems būti namuose, nekišti nosies į lauką“. Tai, kas prasidėjo kaip eilinis darbas laive, netruko virsti „tikru pragaru“, sako vyrai: prieš beveik trejus metus viena didžiausių Jungtinių Arabų Emyratų laivybos bendrovių „Alco Shipping“ atsidūrė finansinėje duobėje ir liovėsi mokėjusi algas. Nuo tada įgulą maistu ir geriamu vandeniu aprūpina labdaringos organizacijos.
Per „WhatsApp“ programėlę su „The Guardian“ žurnalistais bendravęs Nay Win sakė, kad buvo priverstas nutraukti savo vaikų studijas universitete, ir prisipažino labiausiai nerimaujantis dėl to, jog nebegali mokėti už savo dukters, turinčios širdies problemų, gydymą.
Nay Win ir antrasis laivo inžinierius iš Pakistano Riasatas Ali iš laivo nesitraukia nuo 2017 metų liepos. 26 metų virėjas iš Indijos Monchandas Sheikhas prie įgulos prisijungė 2018 metų pabaigoje, o 31 metų dar vienas antrasis laivo inžinierius Vinay Kumaras ir 22 metų Nirmalis Singhas Bora (abu iš Indijos) – 2019 metų pabaigoje.
Sausį laivas, kuriame praktiškai nebeliko degalų, audringuose Al Hamrijos uosto vandenyse neteko dviejų inkarų. Įgula siaubingas dvylika valandų praleido 45 laipsnių kampu pasvirusiame laive, kuris galiausiai pradėjo dreifuoti į intensyviai naudojamus Persijos įlankos vandenis. Galiausiai jis užplaukė ant seklumos vos keli metrai nuo kranto.
„Informavau savininkus, kad inkaro grandinė gali nutrūkti bet kurią akimirką, bet jiems tai nė motais“, – teigia Nay Win.
„Kelionės metu buvome atsidūrę tikrame pragare, meldžiausi kiekvieną dieną, tai buvo vienintelė mums likusi viltis – kad Dievas mums padės“, – „The National“ sakė V. Kumaras.
Įgulai „Alco Shipping“ skolinga 230 tūkst. dolerių. 2018 metais laivybos bendrovė dėl savo veiksmų Indijos valdžios buvo įtraukta į juodąjį sąrašą.
Jeigu laivo įgula iškels koją iš laivo į sausumą, bus sulaikyti, nes neturi reikiamų dokumentų. Nay Win pasas, kurio galiojimo laikas baigėsi bebūnant jūroje, yra pas buvusį darbdavį. Mianmare neramu, tad neaišku, ar jam pavyks gauti naują asmens dokumentą. Be to, tarptautinė teisė draudžia likimo valiai palikti laivus jūroje be įgulos, nes tai labai nesaugu.
Šiuo metu atvejų, kai laivybos bendrovės palieka savo laivus likimo valiai, vis daugėja, prie situacijos prisideda ir koronaviruso pandemija, teigia Tarptautinė jūrų organizacija (IMO). Daugiausia tokių atvejų fiksuojama Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje, o pirmąją vietą 2020 metais užėmė Jungtiniai Arabų Emyratai, po jų seka Kinija, Taivanas, Turkija ir Italija. Liberija, Malta ir Panama – vėliavos valstybės, kur tokių atvejų praeitais metais nustatyta daugiausiai, rodo Tarptautinės jūrų organizacijos ir Tarptautinės užimtumo organizacijos duomenys.
Tarptautinės transporto užimtumo federacijos (ITF) arabų šalių ir Irano koordinatorius Mohamedas Arrachedi sako: nors dauguma tokių likimo valiai paliktų laivų atvejų gana greitai išsprendžiami, neretai tai užtrunka ilgiau ir tam yra įvairių priežasčių, pavyzdžiui, kai nenori bendradarbiauti savininkai arba nėra draudimo, galinčio padengti išlaidas.
„Nepriimtina, kad įgula tiek ilgai tampa tokių laivų įkaitais, o tų žmonių gerovė niekam nerūpi. Jūrininkai tokiais atvejais turėtų būti patys svarbiausi“, – tvirtina M. Arrachedi.
Labdaros organizacija „The Mission to Seafarers“, kuri minėtajai įgulai nugabeno maisto, viliasi, kad derybos, kaip grąžinti jūrininkus namo, jau greitai pasibaigs. Labdaros organizacijos Artimųjų Rytų ir Pietų Azijos regiono direktorius Andy Bowermanas sako, kad turistų paplūdimyje ir laivo įgulos skirtumas akivaizdus. „Žmonės sėdi išskleidžiamose kėdutėse, geria kavą ir į juos žiūri. Tai labai keista ir nemaloni situacija. Taip jau yra – realūs žmonės realioje situacijoje“.
„Vylėmės, jog, kai tik jie priartės prie paplūdimio, situaciją pavyks greičiau išspręsti“, – tvirtina A. Bowermanas, padedantis derybose tarp „Alco“ ir laivo įgulos.
„Bet jau praėjo dvi su puse savaitės. Pareigūnams vertėtų labai gerai susimąstyti, kaip visa tai atrodo pasaulio akyse. Tie vyrai priversti būti laive, be pinigų, priklausomi tik nuo kitų geros valios padėti jiems maistu ir geriamu vandeniu. Jeigu galiotų griežti jūrų įstatymai, tas laivas būtų seniausiai areštuotas ir nedelsiant parduotas aukcione“, – sako A. Bowermanas.
Kai 2019 metais „The Guardian“ aprašė kitą panašią istoriją, Jungtiniai Arabų Emyratai ėmė kalbėti, jog šiuo metu svarstomas poreikis priimti įstatymą, leisiantį perimti likimo valiai paliktus laivus. 2018 metais šalis inicijavo pakeitimų jūrų užimtumo konvencijoms pataisoms, kuriuose nurodyta, jog laivai privalo būti drausti, kad likimo valiai palikti jūrininkai gautų iki keturių mėnesių algą. Deja, bet „Iba“ jūrininkams, kurie likimo valiai palikti 2017 metais, ši tvarka netaikoma.
Laivybos bendrovės „Alco Shipping“ operacijas perėmė Syedas Waqaras Hasanas, jo brolis, kuriam ir priklauso laivas, 2017 metais dėl finansinių nusikaltimų nuteistas laisvės atėmimo bausme ir šiuo metu leidžia dienas už grotų.
„Bandau išspręsti šią problemą. Suprantu, kokioje nepavydėtinoje situacijoje yra atsidūrusi įgula, tačiau mano rankos kol kas surištos. „Alco Shipping“ neturi pinigų. Ištiko bankrotas. Situacija labai sudėtinga. „Iba“ užstatyta bankui. Gresia labai daug skolų. Kaupiasi skola įgulai. Laimei, atsirado potencialus pirkėjas „Iba“, – „The Guardian“ vasarį aiškino S. W. Hasanas.
Galiausiai kovą laivas buvo parduotas, tad įgulai sumokėta 80 proc. skolos – 170 tūkst. dolerių.
Dabar laivo įgula – trys jūreiviai iš Indijos, vienas iš Pakistano bei vienas iš Mianmaro – iš Dubajaus, kur buvo atskraidinti, galės pagaliau grįžti namo.
Pirmasis laivo inžinierius, 53 metų Nay Win, teigia, kad tiek jis, tiek kiti kolegos jau kitą savaitę galėsiantys skristi namo.
„Kalbėjausi su savo šeima Mianmare, ten daug bėdų, tad noriu kuo greičiau grįžti. Esu pervargęs, nebeturiu jėgų dirbti, manau, kad mano karjera jūroje baigėsi. Manau, kad grįžęs keisiu veiklos kryptį“, – žurnalistams sakė jūreivis.
