Karlsrūhės aukštesniojo žemės teismo teisėjai įžvelgė „didelę tikimybę“, kad ekstradicija „gali būti neteisėta, bent jau šiuo metu, dėl dabartinių įvykių Lenkijoje, susijusių su „teismų reforma“.
Teismas atmetė prašymą išduoti įtariamąjį, pirmoji pirmadienį paskelbė spaudos grupė RND, remdamasi teismo nutartimi. Šią nutartį matė ir naujienų agentūra AFP.
„Yra priežastis manyti, kad ekstradicijos atveju kaltinamajam iškils realus jo teisės į teisingą teismą pažeidimo pavojus“, – paskelbė Karlsrūhės teisėjai.
Jie pridūrė, kad reikia daugiau informacijos apie „teisėjams ir prokurorams gresiančias bausmes, numatytas pagal teismų reformą“.
Teismas nenurodė, kokie kaltinimai yra pareikšti įtariamajam. Tuo metu RND pranešė, kad jis yra kaltinamas „sukčiavimu ir kitais nusikaltimais“.
2015 metais į valdžią Lenkijoje atėjusi dešinioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) ėmėsi virtinės prieštaringai vertinamų teismų sistemos reformų, kuriomis, ji esą siekia kovoti su korupcija sistemoje.
Tačiau reformų kritikai, įskaitant Europos Komisiją ir aukščiausias Europos teisines institucijas, sako, kad šios reformos kelia grėsmę teismų nepriklausomumo ir įstatymų viršenybės principams.
„Kitoms valstybėms narėms darosi vis sunkiau pritarti baudžiamiesiems teismo procesams šalyje, kuri vis labiau ir labiau tolsta nuo kolektyvinio ES įstatymų viršenybės supratimo“, – pareiškė Vokietijos Teisėjų federacijos (DRB) vadovas Svenas Rebehnas.
Lenkijos reformos gali „ją izoliuoti Europos teismų bendruomenėje“, pridūrė jis.