„Tai ekstremalus sekinimo karas, kurį sukelia dvejonės dėl paramos, galbūt netgi ypač Vokietijos dvejonės“, – sakė politikas.
Jis pabrėžė, kad Ukrainos kariai kovoja tokioje aplinkoje, į kokią Bundestagas niekada nesiųstų Vokietijos kariuomenės: nėra pranašumo ore, labai trūksta amunicijos, sunku tiekti atsargines dalis, yra problemų dėl personalo rotacijos.
R. Kiesewetteris priminė, kad jo šalis perdavė Ukrainai tik 16 tankų „Leopard“. Tuo pat metu Vokietija atsisakė dalyvauti „naikintuvų koalicijoje“, nors būtų galėjusi suteikti apie 30–40 savo lėktuvų „Eurofighter“, kurių netrukus pamažu bus atsisakyta. O dabar dėl politinės valios stokos Vokietija vis delsia perduoti sparnuotąsias raketas „Taurus“.
„Vokietija per žiemą turėjo masiškai gaminti šaudmenis. Britai pasiūlė aštuonis kartus padidinti šaudmenų gamybą. Vokiečiai nepadarė nieko. Tai leido rusams įsitvirtinti (…) Jei Ukraina būtų anksčiau gavusi Vakarų naikintuvus, (Rusijos) gynyba galėjo seniai būti sunaikinta“, – sakė politikas.
Jis pridūrė, kad prie šūkio „remsime Ukrainą, kol to reikės“, turėjo būti pridurta ir tai, kad „privalome padėti kaip galima greičiau“.
Pasak parlamentaro, susidaro įspūdis, jog kai kurios šalys, tarp jų ir Vokietija, labiau nerimauja, „kad Rusija bus išsekinta dar nenugalėta, ir dėl to jos pasirengusios susitaikyti su Ukrainos pralaimėjimu“.
R. Kiesewetteris atkreipė dėmesį į dvi pagrindines klaidingas prielaidas, vyraujančias Vokietijos kanclerio biure: menką pasitikėjimą Kyjivu ir nepripažinimą, kad Ukraina trukdo karui išplisti ir taip gina laisvę Europoje.
„Svarbu pasitikėti Ukraina. Vietoj to sakoma, kad niekas nežino, ar tik ukrainiečiai neužpuls Rusijos teritorijos. Tačiau tarptautinė teisė tai leidžia, jei tai yra proporcinga ir nepuolami jokie civiliai taikiniai. Strategine prasme ir politiškai korektiška atakuoti prie karo prisidedančius objektus Rusijoje“, – sakė parlamentaras.
Tuo metu O. Scholzas, pasak jo, nepakankamai aiškiai formuluoja Vokietijos piliečiams karo tikslus, sakydamas, kad „Rusija neturėtų laimėti“.
V. Putino tikslas yra ne tik prisijungti Ukrainą ir Baltarusiją (kas iš tikrųjų jau įvyko), bet ir Baltijos šalis bei Moldovą“, – perspėjo Vokietijos politikas ir paragino nepasitikėti Rusija, suinteresuota laikinomis paliaubomis, kad galėtų sukaupti pajėgas ir pradėti naują puolimą.
Pasak R. Kiesewetterio, Ukraina turi visiškai išlaisvinti savo teritoriją iki 1991 m. sienų, o jos partnerės privalo aprūpinti šalį viskuo, ko reikia šiam tikslui pasiekti.
Anksčiau Vokietijos kancleris O. Scholzas sakė, kad artimiausiu metu Vokietija neplanuoja tiekti Ukrainai sparnuotųjų raketų „Taurus“.
