J.Gauckas, tapęs pirmuoju Vokietijos vadovu iš buvusio komunistinio rytų regiono, savo aistringoje kalboje pasisakė už didesnį Europos solidarumą, kreipdamasis į parlamento narius ir kanclerę Angelą Merkel žvakių apšviestoje Reichstago salėje.
"Privalome toliau sakyti "taip" Europai, - pažymėjo jis. - Ypač krizės laikais privalome išdrįsti turėti daugiau Europos."
72 metų J.Gauckas sakė, jog išgyvenus nacių ir komunistų diktatūrų priespaudą, vieningosios Europos - klestinčios ir gyvenančios taikoje - idėja tapo veiksniu, nulėmusiu jo politinį prabudimą.
"Europa buvo pažadėtoji žemė mūsų kartai, - aiškino jis. - Tuo tarpu mano vaikaičiams Europa jau seniai yra dalis jų kasdienės tikrovės, su laisve tarp jos sienų ir atviros visuomenės teikiamomis galimybėmis bei rūpesčiais. Ši tikrovė yra pasiekimas ne vien mano vaikaičiams."
Vokietija, kuri daugiausiai prisideda finansuodama sunkumų patiriančias Europos Sąjungos (ES) šalis, gilėjant euro zonos skolų krizei buvo spaudžiama padidinti savo indėlį finansinio gelbėjimo fonduose, nors A.Merkel tam priešinosi.
Ekonominės problemos taip pat pažadino seną pagiežą: Atėnų gatvėse protestuotojai vadino A.Merkel nace dėl jos griežtos pozicijos.
Žadėjo kovą su ultradešiniosiomis jėgomis
J.Gauckas, kuris taip pat yra liuteronų pastorius ir buvęs Rytų Vokietijos demokratijos aktyvistas, sakė, kad per jo kadenciją prioritetais taps pastangos stiprinti didžiulės Vokietijos imigrantų bendruomenės integraciją ir kova su ultradešiniosiomis jėgomis.
Per 23 minutes trukusią jausmingą kalbą prezidentas pareiškė, kad Vokietija bus vieninga kovoje prieš ekstremistus.
"Jūsų neapykanta tik skatins mus veikti", - pabrėžė jis.
Pernai lapkritį Vokietija buvo sukrėsta sužinojusi, kad viena karingųjų neonacių grupuotė veikiausiai atsakinga už dešimties žmonių, daugiausiai turkų kilmės krautuvininkų nužudymą per septynerius metus.
Šios žudynės iš naujo sužadino pastangas uždrausti prieš imigrantus nusistačiusią Vokietijos nacionaldemokratų partiją, kaip įtariamą, palaikiusią ryšius su žudikais.
Pirmas vizitas į Lenkiją
Vokietijos naujasis prezidentas savo prioritetu yra iškėlęs pokario susitaikymą, savo pirmojo užsienio vizito kitą savaitę vyks į Lenkiją, ketvirtadienį pranešė jo atstovai.
J.Gauckas, pirmasis Vokietijos valstybės vadovas, kilęs iš buvusios komunistinės Rytų Vokietijos, į Varšuvą atvyks vėlai pirmadienį, lydimas partnerės Danielos Schadt, ir pavakarieniaus su Lenkijos prezidentu Bronislawu Komorowskiu.
Antradienį prezidentai surengs bendrą spaudos konferenciją, po kurios J.Gauckas susitiks su premjeru Donaldu Tusku ir grįš į Berlyną.
72 metų J.Gaucką prezidentu sekmadienį išrinko speciali asamblėja. Jis šiame poste pakeitė Christianą Wulffą, kuris vasario mėnesį atsistatydino kilus įtarimams dėl korupcijos. Oficiali naujojo prezidento prisaikdinimo ceremonija įvyks penktadienį.
Naujasis prezidentas sakė, kad tai jo "širdies troškimas" - pirmiausia nuvykti į Lenkiją. Rytinėje Vokietijos kaimynėje jis jau ne kartą lankėsi po nominacijos, kad paremtų tai, ką vadina tebesitęsiančiu pokario susitaikymo procesu.
Vokietijos ir Lenkijos santykius vis dar formuoja šimtmečius trukusios nesantaikos istorija, brutali nacių okupacija Antrojo pasaulinio karo metais ir komunistinis Šaltojo karo palikimas.
Tačiau Lenkijos užsienio reikalų ministras Radekas Sikorskis lapkričio mėnesį, per patį euro zonos įkarštį, nustebino pareikšdamas, kad Lenkija dabar mažiau bijo Vokietijos galios nei "vokiečių neveiklumo".
Dauguma J.Gaucko pirmtakų, tarp jų - Ch.Wulffas, pirmojo vizito vyko į Prancūziją, bet Horstas Koehleris, buvęs Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas, 2004 metais taip pat pirmiausia nuvyko į Lenkiją.