Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą šalis susiduria su nauja realybe, nuo kurios buvo atpratusi 30 metų, sakė jis Vokietijos radijui. Ta realybė yra karo Europoje grėsmė dėl agresoriaus.
„Nesame tam psichologiškai pasirengę“, – sakė B. Pistorius.
Vokietija esą turi nusiteikti karo pavojui, kad būtų pasirengusi gintis. Turime būti pasirengę karui, gynybiniam karui, pažymėjo ministras. Todėl esą būtina ateinančiais metais panaudoti specialųjį fondą ir pertvarkyti bundesvero struktūras.
B. Pistorius panašiai kalbėjo jau sekmadienį ZDF televizijoje.
„Vėl turime priprasti prie minties, kad Europoje gali kilti karo grėsmė. O tai reiškia: turime būti pasirengę karui. Turime gebėti gintis. Ir tam reikia parengti bundesverą bei visuomenę“, – teigė jis.
Liepos mėnesį Vokietijos ministrų kabinetas pritarė biudžeto projektui, kurį realizuojant gynybai skiriamos išlaidos būtų turėjusios pasiekti 2 proc. BVP, t. y. tiek, kiek yra numatyta NATO valstybėms narėms. Visgi vėliau šis tikslas buvo pakeistas įsipareigojimu 2 proc. vidutiniškai pasiekti per penkerius metus, pranešė naujienų agentūra „Reuters“ cituodama šaltinius iš Vyriausybės.
Paklaustas, kodėl didžiulę infliaciją po pandemijos patyrusi Vokietija nesugeba pakankamai sparčiai prisitaikyti, iškilus karo grėsmei, šalies gynybos ministras B. Pistorius atsakė: „To, kas buvo griaunama 30 metų, neįmanoma atstatyti per 19 mėnesių.“
Politikas pridūrė, kad iki metų pabaigos karinėms sutartims Vyriausybė, šiaip ar taip, jau bus paskyrusi daugiau negu du trečdalius „specialiojo fondo“, kurio dydis – 100 mlrd. eurų. Vis dėlto B. Pistorius įspėjo, kad problema čia ta, jog sutartys savaime neužtikrina gamybos ir tiekimo: tam irgi reikia laiko.
Nuo karo Ukrainoje pradžios kai kurios Europos valstybės padidino savo gynybos biudžetą, o NATO sustiprino pajėgumus, dislokuotus palei rytinį Europos flangą, esantį Rusijos pasienyje. Netrukus po Maskvos pradėtos invazijos Olafas Scholzas pranešė apie sprendimą 100 mlrd. eurų padidinti Vokietijos karinėms reikmėms numatytas išlaidas.
