83 metų M. Gorbačiovas lapkričio 8 dieną Vokietijos sostinėje kalbėjo per renginį, skirtą 25-osioms Berlyno sienos griūties metinėms, rašo rferl.org.
M. Gorbačiovas apkaltino Vakarus, ypač Jungtines Valstijas, kad žlugus komunistiniam blokui, jos pasidavė triumfui.
Jis pridūrė, kad dėl šios priežasties galingosios pasaulio valstybės nesugebėjo išspręsti konfliktų Jugoslavijoje, Artimuosiuose Rytuose, o šiuo metu – Ukrainoje.
Nuo balandžio Rytų Ukrainoje per mūšius tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų žuvo daugiau kaip 4 tūkst. žmonių.
M. Gorbačiovas pareiškė, kad „užuot tapusi pokyčių lydere globaliame pasaulyje, Europa virto politinių neramumų, kovos dėl įtakos sferų ir, galiausiai, karinio konflikto arena. Europos susilpnėjimas yra neišvengiama pasekmė“.
„Kraujo praliejimas Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, vykstantis žlugusio dialogo tarp didžiųjų valstybių fone, kelia milžinišką susirūpinimą“, - pridūrė jis.
Paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas paragino kurti pasitikėjimą per dialogą su Kremliumi.
Jis taip pat užsiminė, kad Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga turėtų atšaukti Rusijos pareigūnams taikomas sankcijas, kurios buvo paskelbtos dėl Krymo aneksijos ir įtariamo Maskvos kišimosi į konfliktą Ukrainoje.
DELFI primena, kad prieš vykdamas vizito į Vokietiją M. Gorbačiovas pareiškė, kad forume „Naujoji politika“ Berlyne ir per susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel ketina tvirtai ginti Rusiją ir jos prezidentą Vladimirą Putiną.
„Žinoma, pasinaudosiu 25-ojo Berlyno sienos griūties jubiliejaus proga siekdamas, kad daugiau niekada nebūtų jokių sienų, ne tik betoninių, bet ir moralinių bei žmogiškųjų. Kaip vienoje iš vaikiškų pasakų sakydavo išmintingas katinas – „gyvenkime draugiškai“, – ketvirtadienį sakė M. Gorbačiovas.
„Šią temą, – tęsė jis, – aš aptarsiu ir per pokalbį su Angela Merkel. Mano tvirtu įsitikinimu, Ukrainos problema – tai tik pretekstas, kuriuo pasinaudojo JAV. Rusija siekė naujų santykių, kūrė naujas bendradarbiavimo struktūras. Viskas būtų buvę gerai, bet ne visiems Amerikoje tai patiko. Amerika turi kitų planų, jai reikia kitokios situacijos, kad galėtų visur kištis. Ar bus gerai, ar blogai, tai jau ne jos reikalas. Svarbu visur kištis“, – pabrėžė politikas.
M. Gorbačiovas pabrėžė V. Putino svarbą Rusijai – niekas esą taip negina šalies interesų, kaip jos prezidentas. O pats M. Gorbačiovas pažadėjo ginti ir Rusiją, ir jos lyderį.
„Aš ir forume, ir per pokalbius su vadovais ir visuomenės veikėjais tvirtai ginsiu Rusiją, tuo pačiu ir jos prezidentą Vladimirą Putiną. Esu visiškai įsitikinęs, kad V. Putinas dabar geriau už visus gina Rusijos interesus.
Iškilmėms vadovaus A. Merkel
Tris dienas Vokietijoje vykstančiais renginiais minima taiki revoliucija, kuri 1989 metų lapkričio 9 dieną paskatino Rytų Vokietijos sienos sargybinius atverti vartus į Vakarų Berlyną, pro kuriuos laisvai galėjo judėti didžiulės minios žmonių.
Rytų Vokietijos valdžia pastatė Berlyno sieną 1961 metų rugpjūtį, kad sulaikytų masinį egzodą į Vakarų Vokietiją.
Kitais metais, 1990-ųjų spalio 3 dieną, Vokietija susivienijo.
Šventiniai renginiai lapkričio 9 dieną pasibaigs prie Brandenburgo vartų – Vokietijos vienybės simbolio. Tą dieną sueis lygiai 25 metai, kai buvo pažeistas Vokietijos Šaltojo karo laikų padalijimas.
M. Gorbačiovas ir buvęs Lenkijos prezidentas bei kovos už laisvę ikona Lechas Walesa sekmadienį taip pat dalyvaus šou, kuriame numatytas roko koncertas ir fejerverkai.
Kanclerė Angela Merkel, užaugusi komunistinėje Rytų Vokietijoje, vadovaus tris dienas vyksiantiems renginiams, per kuriuos bus prisimenami žmonės, žuvę mėgindami ištrūkti iš represinio režimo.
Didžiausios iškilmės vyks sekmadienį, žymėdamos įvykius 1989 metų lapkričio 9-ąją, kai buvo džiaugsmingai pralaužtas Šaltojo karo laikų Europos padalijimas.
„Manau, niekada neįmanoma užmiršti, kaip jauteisi tą dieną – bent jau aš niekada to neužmiršiu, – 60-metė A.Merkel neseniai sakė internete neseniai paskelbtame garso įraše. – Turėjau laukti 35 metus to laisvės jausmo. Jis pakeitė mano gyvenimą.“
Iškilmėse, kurių šūkis – „Narsa dėl laisvės“, bus prisimenama taiki revoliucija, galiausiai privertusi komunistinę valdžią atidaryti sieną po 28 metų, kai Rytų Vokietijos žmonės buvo tapę kaliniais savo šalyje.
Praėjus beveik metams po tų įvykių, Vokietija buvo vėl suvienyta 1990-ųjų spalio 3 dieną.
M. Gorbačiovas, kurio inicijuotas persitvarkymas ir viešumo reformos padėjo nutiesti kelią į Berlyno sienos griūtį, penktadienį pasveikino minią prie buvusios sienos perėjos „Checkpoint Charlie“.
JAV prezidentas Barackas Obama paragino pasaulį prisiminti pamoką, kuria tapo jaudinama Berlyno sienos griūtis.
„Niekada neužmiršiu vaizdų, kai rytų berlyniečiai narsiai ėjo į gatves, nustumdami į šalį sargybinius ir griaudami sieną, kuri taip ilgai skyrė juos nuo šeimų, draugų ir laisvojo pasaulio“, – sakoma B.Obamos pranešime.
„Kaip mums primena Rusijos veiksmai prieš Ukrainą, turime dar daugiau padirbėti, kad visiškai įgyvendintume mūsų bendrą viziją apie Europą – vientisą, laisvą ir gyvenančią taikoje“, – pridūrė jis.
Rusijos ir Jungtinių Valstijų santykiai šiuo metu yra atvėsę labiausiai nuo Šaltojo karo pabaigos, Vašingtonui ir kitoms Vakarų šalims paskelbus sankcijas Maskvai dėl kovą įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir numanomo Rusijos vaidmens rytų Ukrainą krečiančiame prorusiškų separatistų sukilimą.