Kaip rašo „Lietuvos žinios“, T.Sarraziną palaikė Austrijos vidaus reikalų ministrė Maria Fekter. Piktindamasi jam daromu politiniu spaudimu, ji pareiškė: "Jeigu tauta kažkuo nepatenkinta, turi vykti politinės diskusijos. Man seniai neduoda ramybės reiškinys, kai nedidelė grupė žmonių sprendžia, kas yra politiškai korektiška, ką galima pasakyti ir ko ne, kad dėl pažiūrų imamasi teroro. Pasirodžius šiai knygai, žmonių mąstyme įvyko lūžis. Ne su viskuo, kas joje parašyta, galima sutikti, bet apie viską reikia leisti kalbėti."
Šeimos ministrė Kristina Schroeder, Krikščionių demokratų partijos narė, dar būdama Bundestago deputate 2008 metais televizijos laidoje pasakė, jog Vokietijoje gausėja prievartos aktų prieš vokiečius vien dėl to, kad jie - vokiečiai. Bavarijos premjeras Horstas Lorenzas Seehoferis jau pasiūlė stabdyti migraciją iš šalių, turinčių kitokią kultūrinio gyvenimo sanklodą, ir pareiškė, jog Vokietijoje žlugo Žaliųjų propaguota daugiakultūrės visuomenės koncepcija.
Tuo metu Žemutinės Saksonijos kriminologijos institutui vadovavusio Christiano Pfeifferio atliktas tyrimas parodė, kad 24 proc. kitataučių moksleivių prisipažino, jog bent kartą ką nors išplūdo tik dėl to, kad jis - vokietis, o beveik 5 proc. dėl to net sumušė. Tačiau ir beveik trečdalis imigrantų vaikų girdėjo juos įžeidžiančių žodžių, bet tik 2 proc. jų dėl to patyrė smurtą. Paaiškėjus, kad labiausiai linkę smurtauti iš Turkijos arba buvusios Jugoslavijos atvykusių žmonių vaikai, o labiausiai vokiečių nemyli turkai, Ch.Pfeifferis daro išvadą, jog "tariamas nepakantumas kyla dėl to, kad kitataučiai yra nepakankamai integruoti". Vaikai imigrantų priešiškumą pirmiausia pajunta Berlyno mokyklose, daugelis vokiečių vaikų jaučiasi tarsi "provokuojama, diskriminuojama mažuma". Policininkai taip pat vis dažniau praneša apie stiprėjančio nepakantumo vokiečiams atvejus, ypač išskirdami turkų ir arabų kilmės jaunuolius.