Didesni ar mažesni konfliktai Vokietijos pabėgėlių stovyklose ir laikinose prieglaudose – anaiptol ne naujiena. Tačiau nauji jos mastai leidžia nujausti, kokios problemos ateityje laukia šalies bei jos teisėsaugos.
© AFP/Scanpix

Ekspertai mėgina įvardinti smurto protrūkių priežastis ir ieško galimybių joms pašalinti ar bent sušvelninti. Policija ir Krikščionių demokratų partija (CDU) užima griežtesnes pozicijas, reikalaudami nenuolaidžiauti smurtautojams. Teisinė valstybė privalo pabėgėliams siųsti aiškius signalus: kas nepaisys čia galiojančių taisyklių, bus priverstas Vokietiją palikti.

Tačiau esama ir kur kas liberalesnio požiūrio, bandymų suprasti ar net pateisinti agresijos protrūkius tiek blogomis pabėgėlių gyvenimo sąlygomis, tiek ir jų patirtais traumatiniais išgyvenimais.

Dar vasarą per pabėgėlių laikino apgyvendinimo centrus nusirito smurtinių konfliktų banga, kai masinėms muštynėms slopinti prireikė pasitelkti po pusšimtį ir daugiau teisėsaugos pareigūnų. Pereitas savaitgalis Vokietijos pabėgėlių prieglaudose vėl buvo neramus. O ir visą rugsėjo mėnesį tai šen, tai ten konfliktai tarp jaunų vyrų netrukdavo peraugti į masines muštynes: Leipcige į jas buvo įsivėlę 200, Elvangene 150, Drezdene – 100 pabėgėlių.

Naujausias masinėmis muštynėmis pasibaigęs konfliktas vyko Hamburgo Bergendorfo pabėgėlių stovykloje, kur trečiadienį susikibo afganai su sirais. Prireikė 50 policijos pareigūnų dviems šimtams įkaitusių peštukų išskirti. Kaip ketvirtadienio ryte pranešė policijos atstovas spaudai, per susidūrimus būta sužeistų, nukentėjo ir stovyklos inventorius: sulaužytos kėdės ir lovos.

Po masinių muštynių Kaselio stovykloje praeitą savaitgalį Vokietijos policijos profsąjungos pirmininkas Raineris Wendtas viešai prabilo apie didžiules problemas pabėgėlių apgyvendinimo vietose. Smurto protrūkiai čia, pasak Wendto „nėra naujas reiškinys“.

„Su prievarta mes susiduriame jau ištisus mėnesius. Čia susiburia grupės pagal tautybę ar religiją arba klano struktūras ir puola vieni kitus, apsiginklavę peiliais ar pačių pasigamintais ginklais“, – pasakojo profsąjungininkas dienraščiui „Passauer neue Presse“. Čia kyla politiškai ar religiškai motyvuoti konfliktai, kovojama dėl teisės dominuoti.

„Naktimis, kai tarp priešiškų grupuočių kyla muštynės, pabėgėliams Miuncheno stotyje plojusieji ramiai sau miega. O policijai tenka tas muštynes slopinti“, – su kartėliu aiškino pareigūnas.

R. Wendto teigimu, pabėgėlių apgyvendinimo vietose veikia „kietos nusikaltėliškos struktūros“, su kuriomis privačios apsaugos tarnybos nebeįstengia susidoroti.

Rainerio Wendto manymu, išskirtinės apsaugos reikia krikščionių tikėjimo pabėgėliams, kadangi šie ypač dažnai užsipuldinėjami ir persekiojami. Tarp pabėgėlių netrūksta ir visokio plauko salafistų, mėginančių primesti kitiems savo religines taisykles, šariatą.

Apibendrindamas pastarosiomis savaitėmis visuomenę pasiekusią informaciją apie smurtą ir prievartą Vokietijos pabėgėlių stovyklose, dienraščio „Süddeutsche Zeitung“ žurnalistas Matthias Drobinskis pastebi, kad po švytinčių pabėgėlių sutikimo vaizdų ateina kasdienybės metas, ir „šioje kasdienybėje netrūksta skandalingų istorijų: musulmonai persekioja krikščionis, sunitai – šiitus, arabai niekina juodaodžius afrikiečius, čečėnų islamistai neduoda ramybės liberalesniems sirams, vyrai tyko moterų kaip medžiotojai laimikio. Ne visi Vokietijoje taikiai ir draugiškai sutikti pabėgėliai yra pasirengę patys elgtis taikiai ir draugiškai.“

Ir visa tai, pasak M. Drobinskio, leidžia tik nujausti, su kokiomis problemomis Vokietijai teks susidurti ateityje.

Pabėgėliams turi tapti aišku: jie atvyko į teisinę valstybę

Reaguodami į masines smurto apraiškas tarp pabėgėlių, teisėsaugos atstovai ir dalis krikščionių demokratų politikų reikalauja imtis griežtų priemonių – smurtaujančius pabėgėlius išsiųsti atgal, nepriklausomai nuo to, iš kokios šalies jie atvyko.

Tik taip būsiąs pasiųstas vienareikšmiškas signalas. Pabėgėliams turi tapti aišku, kad jie atvyko į teisinę valstybę.

Heseno žemės, kuriai priklauso Kaselio miestas, CDU generalinis sekretorius Manfredas Pentzas pamėgino apeliuoti į pabėgėlių sąžinę: „Heseno žemė padeda pabėgėliams kaip išgalėdama. Neleistina, kad dalis jų šią mūsų pagalbą ir mūsų žemėje galiojančias teisines normas tryptų kojomis.“ Jam pritarė ir CDU politikas Clemensas Binningeris: „Kas pats ieško užtarimo, o paskui pabėgėlių prieglaudose užsipuldinėja kitus dėl jų religijos, tas praranda teisę prašytis politinio prieglobsčio.“

Tai, be abejo, teisingi samprotavimai. Bet neatrodo, kad griežti teisinės valstybės signalai pabėgėliams išties būtų siunčiami. Bent jau Kaselyje, kur muštynių raminti atvykusius pareigūnus pabėgėliai pasitiko pipiriniais balionėliais (trys sužeisti policinininkai nugabenti į ligoninę), nė vienas šių įžūlių smurtautojų nebuvo suimtas.

Tiesa, praėjus šešioms savaitėms nuo garsiųjų Zūlio muštynių, Tiuringijos vidaus reikalų ministras socialdemokratas (SPD) Holgeris Poppenhägeris (SPD) pranešė, kad pagaliau suimti 15 agresyviausių mušeikų, siautėjusių rugpjūčio 19 dieną.

Gyvenimas ankštumoje ir nežinioje didina įtampą ir skatina konfliktines situacijas

Griežtų bausmių iš dalies galbūt neskubama taikyti ir dėl to, kad daugelyje laikino apgyvendinimo vietų sąlygos pabėgėliams išties nepalankios.

„Kai vienoje vietoje gyvena 500 ar 1000 pabėgėlių, iš tikro reikia kalbėti ne apie prieglaudas, o apie stovyklas“, – konstatavo Reino-Pfalco žemėje pabėgėliais besirūpinantis dvasininkas Siegfriedas Pickas.

Didelė pabėgėlių koncentracija, kai laikinose pabėgėlių stovyklose, palapinių ar konteinerių miesteliuose, sporto salėse ar didžiuliuose mugių paviljonuose susispaudę dienas ir naktis leidžia šimtai žmonių, kai vienam pabėgėliui tenka vos 4,5 kvadratiniai metrai ploto, neišvengiamai sukelia įtampą. Tokiomis sąlygomis, galima sakyti, konfliktai užprogramuoti.

Neretai pakanka nedidelės kibirkštėlės, kad tokioje ankštumoje ji įsipliekstų į emocinį gaisrą. Kaip tai pirmadienį nutiko Drezdeno techninio universiteto sporto salėje, kur apsižodžiavimas tarp pakistaniečio ir siro baigėsi muštynėmis, kuriose pagaliais ir metaliniais strypais talžėsi 150 jaunų vyrų.

Muštynės dažnai prasideda dėl elementarių buitinių dalykų, tarkime, dėl naudojimosi dušu arba dėl bandymo prasmukti be eilės maisto daviniui gauti.

„Jei žmonės ištisą savaitę vaikšto nesiprausę, nes neįmanoma prasimušti prie dušo, jei patalpos taip perpildytos, kad žmonės miega koridoriuose ar palapinėse tarp mobiliųjų tualetų „Dixi-Klo“, kaip tai yra Tryre, tai nėra ko stebėtis tokiomis agresyviomis iškrovomis“, – aiškina psichosocialinio centro darbuotoja Elke Hermes.

Pirmadienio vakarą 50 sirų vyrų, moterų ir vaikų iš Kaselio palapinių stovyklos išėjo į miesto gatves su transparantais, kuriuose buvo reikalaujama daugiau dušų bei tualetų. Arba pagaliau perkelti pabėgėlius į geresnę gyvenamą vietą („Transfer us to a better place“) . Arba paaiškinti, kas jų laukia žiemą („Winter is coming – give us information“).

Aišku, kad sutekti pabėgėliams geresnę pastogę labai norėtų ir vokiečių žemių bei komunų administracija. Bet, deja, dabar tai tiesiog neįmanoma. Bavarijoje pastogės problema taip užaštrėjo, kad naujai atvykusią pabėgėlių grupę teko laikinai apgyvendinti specialiame traukinyje.

Taip kad pabėgėliams ir toliau teks gyventi panašiai ar dar labiau susispaudus, jei jie mobiliaisiais neperspės į Vokietiją susiruošusių savo žemiečių apie čia susidariusią kritinę padėtį.

Ar tikslinga apgyvendinti pabėgėlius pagal tautinę bei religinę priklausomybę?

Teisėtvarkos atstovai, tiesiogiai susiduriantys su smurto problema pabėgėlių stovyklose, pateikė savo pasiūlymą įtampai mažinti. Policijos profsąjungos vadovo pavaduotojas Jörgas Radekas mano, kad konfliktų sumažėtų, pabėgėlius išskirsčius pagal tautybes bei religijas.

Tačiau ši idėja buvo sutikta skeptiškai ir netruko susilaukti kritikos iš skirtingų pusių. SPD generalinė sekretorė Yasmin Fahimi atmetė ją argumentuodama, kad toks atskyrimas būtų „kontraproduktyvus“ pabėgėlių integracijai.

Jai pritarė ir buvęs Berlyno–Noikelno meras Heinzas Buschkowskis (SPD), sakydamas, kad gyvenimas margame tautų ir religijų katile būsianti pabėgėliams pirmoji integracijos pamoka.

Jis nenorįs, kad atvykėliai kurtų naujas paralelines visuomenes, Vokietijoje jų jau ir taip – per akis. Ir H. Buschkowskis žino, ką sako, nes keliolika metų jam teko vadovauti Vokietijos sostinės rajonui, kuriame, buvusio mero žodžiais, iš dalies nebeveikia šalies įstatymai – juos yra pakeitęs šariatas.

Vokietijos vidaus reikalų ministro Thomo de Maizière (CDU) nuomone, pabėgėlių skirstymo pagal kalbą, tautybę ar religiją idėja yra praktiškai nerealizuojama, nes jau ir taip vos pavyksta rasti atvykėliams pastogę.

Islamo tyrinėtoja Lamya Kaddor siūlo į pabėgėlių centrus siųsti „taikdarius“, padedančius taikiai išspręsti ginčus bei rasti išeitį iš konfliktinių situacijų.

Pasak jos, yra visai natūralu, kad tokiomis sąlygomis kyla konfliktai. O štai kalbas apie pabėgėlių stovyklose besifermentuojantį „pavojingą mišinį“ ji vadina „populistiniais postringavimais“.

Trauminių išgyvenimų ekspertas Peteris Schüssleris atkreipia dėmesį į svarbų psichologinį aspektą: atvykstantieji, pasak jo, atsineša ir savo istorijas, kurios neretai yra sunkios. Specialistų vertinimu, maždaug 30-40 procentų pabėgėlių yra tramuoti karo ir/ar pavojingos kelionės metu. O tai konfliktinėse situacijose savo ruožtu gali sukelti agresyvias reakcijas.

Mokslininko teikiamas receptas kilnus, bet įtampos situacijoje sunkiai pritaikomas: lai pabėgėliai stengiasi elgtis vienas su kitu draugiškai, taip, kaip su jais apsieina vokiečių savanoriai pagalbininkai bei socialiniai darbuotojai, valstybės tarnautojai. Juk pabėgėliai patys džiaugiasi pagarbiu jų elgesiu.

Kaži, ar teisėsaugos pareigūnai, su smurto apraiškomis susiduriantys realiai, o ne iš teorinės distancijos, pritartų šiems psichoterapeuto išvedžiojimams? Ir ar kalbas apie Vokietijos teisėsaugos laukiančius neramius laikus pavadintų „populistiniais postringavimais“?

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gydytojas žino, ką pakeisti, kad laimingesni būtų tiek medikai, tiek pacientai (87)

Mano Idėja Lietuvai – padaryti taip, kad pacientai , kuriems iš tikrųjų reikia...

Reketininkams pasipriešinęs kaunietis papasakojo, kaip sulaukė keršto ir bėgo iš Lietuvos namuose vyras turėjo pinigų kambarį (124)

Kai dauguma išvykusių iš Lietuvos pradeda pasakoti savo istorijas, dažniausiai sako, kad...

Orai: į šalį užsuks žiema (1)

Pirmomis savaitės dienomis rudeniškus orus keis žiemiški: sparčiai atšals, o lietų keis...

Diatlovo perėjos incidentas: kraują stingdanti mįslinga istorija (92)

1959 metų sausį 23 metų Igoris Diatlovas aštuonių jaunų Sovietų Sąjungos žygeivių grupę...

Sutrypto „Žalgirio“ treneris pratrūko žaibais: reikėtų išvaikyti pusę komandos (12)

Labai abejotina, ar fiasko rudenį patyrusio Vilniaus „Žalgirio“ kapitono tiltelį ateinantį...

Aukso amžius baigiasi: laukia kitokių degalų kainų (173)

Kilus neramumams Saudo Arabijoje – ramybės nėra ir naftos rinkoje. Ekonomistai ir degalų...

Blogiausiai dirbančiu ministru gyventojai išrinko Verygą (218)

Negebėjimas susitvarkyti su Gedimino kalno irimu – tikrai ne vienintelė priežastis, kodėl...

Žadėjo, kad dirbs ūkyje, bet pateko į sekso vergiją: emigrantės pasakoja siaubingus dalykus (133)

Vos baigusios mokyklą jos emigravo, tikėjosi pradėti dirbti ūkyje, tačiau pateko į tikrų...

Pripažino: dėl Gedimino kalno buvo gaištamas laikas (114)

21-as mėnuo – maždaug tiek laiko praėjo nuo tada, kai Gedimino kalnas akis badančiomis...

Mažeikiuose perėjoje mirtinai sužalota moteris, įtariamo vairuotojo ieško policija (25)

Sekmadienio vakarą Mažeikiuose, Žemaitijos gatvėje, perėjoje, rasta automobilio mirtinai...