„Tai, kas šiuo metu vyksta Varšuvoje, patvirtina mūsų blogiausius būgštavimus“, – portalui „Spiegel“ sakė vienas kabineto narys.
Mėginimas daryti įtaką teisėsaugai ir spaudai esą primena Vengrijos premjero Viktoro Orbano politiką.
Ypač didelį nepasitenkinimą vyriausybėje ir Užsienio reikalų ministerijoje, anot „Spiegel“ informacijos, sukėlė naujojo Lenkijos užsienio reikalų ministro Witoldo Waszczykowskio interviu laikraščiui „Berliner Zeitug“. Šis apkaltino Vokietijos vyriausybę labiau rūpinantis Rusijos interesais nei Lenkijos saugumo interesais.
„Mes manėme, kad šis etapas jau baigtas“, – sakė aukštas Vokietijos vyriausybės pareigūnas.
Lenkijos ministras, be kita ko, pareiškė, kad jo šalis įžvelgia pakitusią vokiečių poziciją Lenkijos atžvilgiu. „Tačiau mes norime gerų santykių ir didesnio supratimo mūsų norui dislokuoti Lenkijoje NATO pajėgas“, – pažymėjo W. Waszczykowskis.
Nuostabą sukėlė ir tai, kad naujoji Lenkijos premjerė Beata Szydlo, nepaisant kvietimo, kol kas nepasiūlė Vokietijos kanclerei datos susitikimui.
Tai „labai neįprastas elgesys“, – pabrėžė šaltinis Berlyne.
Rudenį Lenkijoje vykusius parlamento rinkimus laimėjo Jaroslawo Kaczynskio vadovaujama „Teisės ir teisingumo partija“ (PiS).
Šalyje nepasitenkinimą sukėlė naujosios vyriausybės sprendimas paskirti naujus konstitucinio teismo teisėjus. Žmogaus teisių aktyvistai, opozicija ir aukšti teisininkai tai įvertino kaip išpuolį prieš teisėsaugą ir demokratiją.
Nauji paskyrimai numatyti ir valstybinėje televizijoje bei radijuje. Praėjusį savaitgalį Varšuvoje demonstracijas surengė ir PiS šalininkai, ir priešininkai. Buvęs Lenkijos prezidentas ir Nobelio taikos premijos laureatas Lechas Walesa net prakalbo apie pilietinio karo pavojų.
L. Walesa pasmerkė valdančiąją partiją
Buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walesa ketvirtadienį griežtai sukritikavo valdančiąją konservatyvią partiją „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) dėl jos mėginimų priimti pataisas, turinčias reformuoti šalies konstitucinį teismą.
Valdantieji mėgino paskirti savo pasirinktus penkis teisėjus į 15 narių turinčią aukščiausiąją teismo instituciją ir atsisakė pripažinti teisėjus, paskirtus ankstesnės sudėties parlamento, kai vadovavo liberali partija „Pilietinė platforma“ (PO).
PiS taip pat svarsto įstatymą, kuris nustatytų didesnį teisėjų daugumos skaičių priimant sprendimus.
„Reikia keisti (padėtį). Jie dėl daug ko teisūs – bet tik ne tokiu būdu. (Reformas reikia vykdyti) atvirai ir demokratiškai, o ne šitaip chamiškai. Tai reikia pataisyti, – Nobelio taikos premijos laureatas ketvirtadienį sakė Lenkijos visuomeninei televizijai. – Jeigu jie to nepadarys – perspėju, viskas baigsis pilietiniu karu.“
L.Walesos žodžiai buvo ypač reikšmingi, nes dabartinis PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis buvo jo patarėjas, kai L.Walensa 1990 metais tapo pirmuoju po Antrojo pasaulinio karo demokratiškai išrinktu Lenkijos prezidentu, nors vėliau juodu nesutarė.
„Pradedu gėdytis šio demokratinio pasirinkimo“, – sakė L.Walesa.
PiS ketvirtadienį pasiūlė naujas įstatymų pataisas, susijusias su Konstituciniu Tribunolu.
Valdantieji siūlo padidinti teisėjų skaičių, reikalingą priimti svarbiems sprendimams: PiS nuomone, Konstitucinis Tribunolas turėtų sprendimus priimti dviejų trečdalių, o ne paprasta dauguma.
Be, siūloma pakeisti tvarką, kad teisėjus prisaikdintų ne prezidentas, o parlamento pirmininkas, ir kad teismo būstinė būtų iškelta iš Varšuvos, siekiant sumažinti politinį spaudimą šiai institucijai.
J.Kaczynskis sako, kad dabartinis Konstitucinio Tribunolo mechanizmas trukdytų vykdyti didelio masto socialines ir politines reformas, kurias jis yra pažadėjęs.
Purto naujas skandalas
Lenkija gruodžio 18 dienos rytą sulaukė žinių, kad naujoji šalies dešiniojo sparno vyriausybė po vidurnakčio mėgino patekti į NATO kontržvalgybos biurus Varšuvoje, kad pakeistų šios tarnybos vadovą.
Jos atstovai turėjo rakto kopiją ir buvo lydimi karo policijos, rašo qz.com.
„Veikiausiai per visą NATO istoriją dar taip nebuvo, kad šalis narė surengtų ataką prieš NATO įstaigą“, - žurnalistams sakė buvęs gynybos ministras Tomaszas Siemioniakas, šiuo metu priklausantis politinei opozicijai.
Opozicija, taip pat ekspertai ir žurnalistai būgštauja, kad šis žingsnis yra dalis naujosios „Teisės ir teisingumo“ partijos kampanijos, kuria siekiama oficialiuose postuose įtaisyti šiai partijai lojalius asmenis.
T. Siemioniakas nakties metu surengtus bandymus pakeisti vadovą pavadino „absoliučiu skandalu“.
NATO atvėsino nerimą sukėlusią atmosferą Lenkijoje, nurodydama, kad praėjusios nakties įvykiai yra vidaus reikalas, ir pažymėjo, kad minimas centras „nėra akredituotas“ NATO. Šis centras nėra NATO organas, o tik „tarptautinis tyrimų centras“, dirbantis jo viduje, teigė organizacija.
Atleista vyresnioji vadovybė
Naujoji konservatyvioji Lenkijos vyriausybė penktadienį toliau tęsė prieštaringai vertinamą vajų – pakeisti vyresniuosius pareigūnus saviškiais, – surengtas reidas NATO kontržvalgybos centre Varšuvoje ir atleista vyresnioji jo vadovybė.
Atleistasis šio centro vadovas pulkininkas Krzysztofas Dusza sakė, kad bendrą lenkų ir slovakų centrą penktadienį anksti rytą atvyko tikrinti Gynybos ministerijos ir karo policijos pareigūnai.
„Aš pasakiau jiems, kad jų buvimas čia yra neteisėtas. Jiems išvykus, aš paprašiau policijos užantspauduoti duris“, – aiškino visuomeninei televizijai K.Dusza, kuris dar sakė informavęs Slovakiją ir „kitas užsienio partneres“.
Gynybos ministerija paskelbė glaustą pranešimą apie šį incidentą ir nurodė tik tai, kad paskirtas naujas laikinasis centro direktorius pulkininkas Robertas Bala.
K.Dusza tvirtina formaliai tebesąs šio centro vadas, nes norint jį atleisti reikia bendro Lenkijos ir Slovakijos sprendimo.
„Mes laukiame išsamaus situacijos paaiškinimo iš mūsų kolegų lenkų“, – sakė Slovakijos gynybos ministras, dar pridūręs, kad stebi šį reikalą „labai atidžiai“.
Lenkijos gynybos viceministras Bartoszas Kownackis Lenkijos žiniasklaidai sakė, kad to centro pareigūnai buvo atleisti prieš savaitę, bet „neteisėtai laikėsi savo postų, atmesdami įsakymus“.
Užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis visuomeniniam radijui sakė, kad jie (tie pareigūnai) „prarado teisę dirbti su konfidencialiais dokumentais ir turi būti pakeisti tais, kurie turi tokią teisę“.
Buvęs gynybos ministras Tomaszas Siemoniakas atsiprašė Slovakijos lenkų vardu dėl šio reido, kurį vadino„absoliučiu skandalu“ ir „precedento neturinčiu veiksmu NATO narėje šalyje“.
Dabartinis gynybos ministras Antoni Macierewiczius, kuris garsėja griežta pozicija valdančiojoje konservatyviojoje partijoje „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), atlikdavo didelius valymus karinės žvalgybos tarnybose 2006 metais, kai jis buvo gynybos viceministras.
Steigiamą siekiant išplėsti NATO žvalgybos pajėgumus, kilus naujoms grėsmėms, ypač iš Rusijos, Lenkijos ir Slovakijos centrą NATO formaliai patvirtino spalio mėnesį.
Tuo tarpu vienas NATO pareigūnas Briuselyje sakė naujienų agentūrai AFP, kad penktadienio reidas kariniame centre esąs grynai Lenkijos vidaus reikalas nes šis centras „dar nėra akredituotas NATO“.
„Apskritai, kompetencijų centrai (Centres of Excellence) yra tarptautiniai tyrimų centrai, kuriuos finansuoja ir kadrus komplektuoja viena ar kelios valstybės ir kurie veikia greta Aljanso, bet jie nėra NATO organai“, – sakė šis pareigūnas prašęs neminėti jo pavardės.
Minimo centro štabas yra Varšuvoje, bet galiausiai šis centras veiks Krokuvoje.