„Kartu su naujuoju Prancūzijos ministru pirmininku Manueliu Vallsu dalyvaudamas Pirmojo pasaulinio karo aukų atminimui skirtame renginyje Berlyne, Vokietijos vicekanceleris paragino Europą prisiminti per du pasaulinius karus išmoktas pamokas, jog laisvės ir saugumo negalima laikyti duotybe“, - teigiama oficialiame pranešime.
Krizė Ukrainoje parodė, jog iš butelio su nauja jėga vėl išsiveržė senas piktas ambicingas džinas, geopolitikoje reikalaujantis jėgos bei atsakingas už ekonomiką ir energetiką, teigia Vokietijos politikas.
Be to, Petersono Tarptautinės ekonomikos instituto ekonomistas Andersas Aslundas taip pat neatmeta plataus masto karinio įsiveržimo į Ukrainą ir Kijevo užgrobimo scenarijaus. Tokią nuomonę ekspertas išreiškė instituto svetainėje skelbiamame straipsnyje.
„Pastarieji įvykiai Ukrainoje, įskaitant Rusijos specialiųjų pajėgų pareigūnų veiksmus Ukrainos Rytuose, aiškiai parodo, jog Vladimiras Putinas planuoja destabilizuoti visą regioną ir pasinaudoti sukurtu chaosu kaip priedanga karinei invazijai“, - teigia A. Aslundas.
„Negalima atmesti Rusijos karinio įsiveržimo į Ukrainą tikimybės, neapsaugotas ir Kijevas. Pats metas Vakarams liautis laukti ir griežtinti sankcijas Rusijai, nes priešingu atveju laukia katastrofa“, - mano ekonomistas.
Kaip sako A. Aslundas, Ukrainos demokratinės ambicijos ir integracija į Europą – tikras iššūkis V. Putino sistemai. Specialistas mano, jog Rusijos prezidentas savo tikslo neatsisakys – tam gali sutrukdyti tik „aršus pasipriešinimas“. A. Aslundas įsitikinęs, jog JAV ir Europos Sąjunga veiksmais nespėja reaguoti į tai, kas vyksta.
„Atsižvelgiant į faktą, jog V. Putinas Ukrainos Rytuose pradėjo karą, būtų pernelyg optimistiška manyti, jog jį sustabdys paprasčiausios sankcijos. Be to, Vakarus V. Putinas greičiausiai gerbia dar mažiau nei Nikita Chruščiovas gerbė prezidentą Kennedy, po kurių nesėkme pasibaigusio viršūnių susitikimo Vienoje 1961 metais prasidėjo Kubos raketinė krizė“, - rašo straipsnio autorius.
„Po 2008 metų Rusijos ir Gruzijos karo Vakarai truputį patriukšmavo, tačiau gana greitai užtilo ir Rusijos parodytą agresiją ėmė ignoruoti. Akivaizdu, jog V. Putinas tikisi, jog taip pat bus ir šį kartą“, - teigia ekonomistas.
„Norėdami pelnyti pagarbą, Vakarai privalo skubiai ir apdairiai griežtinti sankcijas – jos turėtų praktiškai prilygti toms, kurios dabar taikomos Iranui. Gali būti, jog ir to, siekiant užkirsti kelią karui Europoje, nepakaks, tačiau Vakarai privalo pagaliau susiimti ir sugriežtinti toną“, - mano A. Aslundas.
Anot ekonomisto, „Rusija pernelyg silpna, kad galėtų būti tokia agresyvi, kaip kalba, be to, ji neturi sąjungininkų“.
A.Aslundas įsitikinęs, jog Vakarai turi skubiai aprūpinti Ukrainą ginklais.
„V.Putino nedomina nei vienas scenarijus, kuriame visos šalys lieka pralaimėjusios. Rusijos prezidentui pergalė – priešo pralaimėjimas“, - teigia ekonomikos žinovas.
Į Slavianską juda tankai, į Kramatorską – šarvuočiai
Donecko srities Slaviansko miesto kryptimi juda Ukrainos karinių dalinių tankai ir sunkioji karinė technika.
Kaip skelbia „Itar-Tass“, apie tai pranešė Slaviansko savigynos bataliono vadas, miesto mero pareigas einantis Viačeslavas Ponomariovas.
Jis teigė nenorįs kraujo ir yra nusiteikęs konstruktyvioms deryboms.
„Iš įvairių pusių sklinda pranešimai apie techniką ... Svarbiausia – mes nenorime pralieti kraujo, esame nusiteikę deryboms“, - tvirtino jis.
V. Ponomariovas nurodė, kad mieste atnaujintas teisėsaugos organų darbas. Jo teigimu, milicija atnaujino savo darbą po derybų, per kurias pavyko susitarti dėl bendro patruliavimo miesto gatvėmis ir veiksmų prieš ekstremistus.
Donecko srities Kromatorsko miesto prieigose taip pat buvo pastebėta Ukrainos karinė technika, įskaitant šarvuotus transporterius, remdamasi liudininkais praneša „RIA Novosti“. Šio miesto tarybą yra užėmę Ukrainos federalizacijos šalininkai.
„Tai parkas prie gamyklos, gaminančios kondicionierius. Reikalas tas, kad ten į miestą veda trasa iš Dnepropetrovsko. Tas kelias blogas, mes juo retai naudojamės, bet šarvuoti transporteriai veikiausiai juo pravažiuoja“, - pasakojo vietos gyventojai.
Ukrainos kariuomenė pasirengusi
Laikinasis Ukrainos gynybos ministras Michailas Kovalis pareiškė, kad ukrainiečių pajėgos yra pilnos kovinės parengties ir gali vykdyti užduotis, kurias nurodys Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba.
„Šiuo metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos ruošiasi vykdyti užduotis, kurios bus paskirtos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimu“, - per Pirmąjį nacionalinį televizijos kanalą sakė M. Kovalis.
Jo teigimu, ginkluotosios pajėgos gali imtis veiksmų ir nepaskelbus karinės padėties – jos gali dalyvauti kovos su terorizmu operacijoje, rašo svetainė gordonua.com.
„Pagrindas ginkluotųjų pajėgų panaudojimui yra“, - pridūrė ministras.
Ukrainos prezidento pareigas laikinai einantis Aleksandras Turčynovas pasirašė įsakymą „Dėl Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos 2014 metų balandžio 13 dienos sprendimo imtis neatidėliotinų priemonių, kad būtų užkirstas kelias teroristinei grėsmei ir išsaugotas teritorinis Ukrainos vientisumas“.
O.Turčynovas Jungtinių Tautų (JT) generaliniam sekretoriui Ban Ki-moonui pasiūlė surengti bendrą antiteroristinę operaciją su JT taikos palaikymo pajėgomis.