„Esama rinkimų stebėtojų, Rusijos opozicijos narių kaltinimų, jie kalba apie masinius neatitikimus, – reporteriams Berlyne sakė atstovas Steffenas Seibertas. – Jie turi būti vertinami rimtai ir išaiškinti.“
Rusijos opozicija apkaltino šalies valdžios institucijas masiniu sukčiavimu, rinkimų rezultatams pirmadienį parodžius, kad valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ iškovojo absoliučią daugumą parlamente.
Prieš šį savaitgalį vykusį balsavimą šalyje buvo susidorota su prezidento Vladimiro Putino kritikais, o apklausos rodė, kad „Vieningoji Rusija“ populiarumas yra istorinėse žemumose.
Nepaisant to, partija vis vien iškovojo du trečdalius vietų Valstybės Dūmoje (žemuosiuose parlamento rūmuose), o jos generalinės tarybos sekretorius Andrejus Turčiakas pareiškė, kad tai buvo „įtikinama ir skaidri pergalė.“
Maskvos ir Berlyno santykiai pastaraisiais mėnesiais pablogėjo, daugiausiai dėl įtariamų šnipinėjimo atvejų, Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimo ir įkalinimo bei pakartotinių kibernetinių atakų prieš sąjungininkes Vakaruose.
Vakarai yra apkaltinę Rusijos vyriausybę 2020 m. rugpjūtį apnuodijus A. Navalną nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, tačiau Kremlius tai neigia.
A. Navalnas po apnuodijimo buvo gydomas Berlyne, o po kelių mėnesių grįžo į Maskvą. Vos po nusileidimo oro uoste jis buvo sulaikytas ir neilgai trukus įkalintas. Vakarai po to ne kartą reikalavo jį paleisti.
Dvišalę įtampą paaštrino tai, kad Vokietijos vyriausybė anksčiau šį mėnesį apkaltino Rusijos programišius įvykdžius kibernetinių atakų prieš šalies įstatymų leidėjus prieš vėliau šį mėnesį ten vyksiančius parlamento rinkimus.
