Vokietijos ligoninių intensyviosios terapijos skyriuose daugėja COVID-19 pacientų, naujų atvejų skaičius auga, o vakcinavimas vyksta ne taip greitai, kaip kad norėtųsi.
Penktadienį Roberto Kocho institutas pranešė, kad per parą buvo nustatyti 25 tūkst. 464 nauji koronaviruso atvejai, 296 žmonės mirė.
Pastarųjų septynių dienų duomenimis, 100 tūkst. gyventojų tenka 110,4 atvejai. Nors praeitą savaitę situacija ir teikė vilties, ilgasis Velykų savaitgalis lėmė neigiamus pokyčius.
Taigi, ar šaliai reikia griežtesnio karantino? O galbūt pakaktų vadinamojo staigaus stabdymo mechanizmo (išaugus atvejų skaičiui, pavyzdžiui, pritaikyti komendanto valandą), ir situacija vėl taptų kontroliuojama?
O kaip dėl situacijos Sare? Nedidelėje vakarinėje Vokietijos žemėje asmenims, kurių neseniai darytas koronaviruso testas neigiamas, duris atvers sporto klubai, restoranai ir muziejai. Taigi, nuomonių, kokiu keliu turėtų pasekti Vokietija, tikrai ne viena.
Ketvirtadienį Vokietijos transliuotojui ZDF Saro ministras pirmininkas Tobias Hansas (CDU) apgynė jo žemės sprendimą atnaujinti viešąjį gyvenimą, skelbė „Welt“.
T. Hanso teigimu, labai svarbu nepamiršti, kad Saro žemės sprendimas sugrįžti į daugiau ar mažiau normalų gyvenimą nebuvo spontaniškas, be to, „kontaktų ribojimus pakeitė įsipareigojimas testuotis, todėl testavimo iniciatyvos gyvybiškai svarbios“.
Hamburgo meras Peteris Tschentscheris (SPD) teigia, kad tokia strategija buvo „klaida“, nes visur „auga naujų atvejų skaičius“.
„Mums reikia kelių savaičių situacijai stabilizuoti, o tada, naudodamiesi greitaisiais testais, galėsime svarstyti galimus atsidarymo žingsnius“, – teigia Hamburgo meras, kuris mieste paskelbė komendanto valandą.
Tuo metu įtakinga Vokietijos virusologė Melanie Brinkmann teigia, kad akademikai jau prieš kelias savaites ir mėnesius perspėjo, kad iš Jungtinės Karalystės kilusi viruso atmaina B.1.1.7 gali padaryti daug bėdų.
„Mes dar sausį davėme aiškiai suprasti, kad nauja atmaina kelia grėsmę, kad ji ims dominuoti, o jos savybės ją paverčia žymiai sunkiau suvaldoma. Perspėjome, kad kovoti su pandemija vėl bus sudėtinga. Deja, bet mūsų tada niekas nesiklausė ir nenorėjo išgirsti. Tokia realybė“, – teigia M. Brinkmann.
Ekspertę labiausiai liūdina tai, kad imta elgtis priešingai, nei rekomenduota: leista imtis laipsniško atsidarymo, nors infekcija ir toliau žaibiškai plito.
Anot M. Brinkmann, šiandien situacija žymai sudėtingesnė, nors ir vyksta visuomenės skiepijimo kampanija: „Vakcinavimas vyksta, tačiau jis per lėtas ir negali sustabdyti trečiosios bangos“. Ir pridūrė, kad vien testavimo šiuo atveju jau nebepakanka.
M. Brinkmann teigimu, dabartinėje Vokietijos kovos su koronavirusu strategijoje stinga ilgalaikės perspektyvos.
„Kas bus po kelių mėnesių? Žinoma, jeigu tikėtume dabartine strategija, mūsų iki pat metų pabaigos gali laukti nuolatinis karantinas“, – pesimistine prognoze dalijasi virusologė.
Gydytojas Cihanas Celikas, dirbantis COVID-19 skyriuje Darmstadte, teigia, kad situacija jau dabar sudėtinga, o personalas intensyviai pagal galimybes ruošiasi naujam pacientų antplūdžiui.
Gydytojas sako, kad į jo ligoninę atvežami pacientai iš visos Vokietijos, nes kai kurių klinikų intensyviosios terapijos skyriai daugiau sergančiųjų nebepriima.
Remiantis Roberto Kocho instituto duomenimis, balandžio 8 dieną intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 4474 COVID-19 pacientai, iš jų 509 buvo nauji.
C. Celiko teigimu, prieš užsipildant visoms COVID-19 skirtoms vietoms dar yra šiek tiek laiko, tačiau perspėja, kad veiksmų geriau imtis anksčiau nei per vėlai.
Jo teigimu, vidutinis jo pacientų amžius „sumažėjo iki 56 metų“, o tai reiškia, kad sunkiai suserga vis daugiau jaunesnių žmonių.
Politikams medikas norėtų pasiųsti labai aiškią žinią: „Mes, gydytojai, labai norėtume, kad nors kartą užbėgtume virusui už akių, o ne atvirkščiai. Nes prieš trečią bangą mes taip ir neturėjome laiko atsikvėpti“.
