V.Koštunica negailėjo kritikos, jo nuomone, pernelyg sparčiai įgyvendinamoms rinkos reformoms, kurias ėmėsi vykdyti jo pagrindinio varžovo Zorano Džindžičiaus vadovaujama Serbijos vyriausybė. Jis žadėjo, kad tapęs respublikos vadovu sieks inicijuoti pirmalaikius visuotinius rinkimus ir stengsis palaikyti atsargesnę ekonominę politiką.
Laisvų rinkimų ir demokratijos centro prognozėmis, V.Koštunica laimėjo 31,2 proc. balsų per pirmąjį rinkimų ratą ir turės toliau varžytis su dabartiniu Jugoslavijos vicepremjeru Miroliubu Labusu, už kurį balsus atidavė 27,7 proc. žmonių.
Ultranacionalistas Vojislavas Šešelis - kurį rėmė šiuo metu Hagos karo nusikaltimų tribunolo izoliatoriuje sėdintis Slobodanas Miloševičius - šios Belgrade įsikūrusios patikimos agentūros prognozėmis, laimėjo 22,5 proc. balsų - daugiau, negu buvo tikėtasi.
Nesibaimindamas užsitraukti laisvos rinkos šalininkų, kuriais žavisi Vakarų atstovai, įtūžį, V.Koštunica pareiškė, kad ekstremizmu reikia kaltinti ne tik V.Šešelį, bet ir M.Labusą, kuris, pasak jo, nekritiškai sutinka su tarptautinių finansinių institucijų reikalavimais.
"Mes turime atsižvelgti į šalies socialinę padėtį, kad užtikrintume žmonių išgyvenimą, - anksti pirmadienį ryte pareiškė V.Koštunica savo rinkimų kampanijos štabe. - Jeigu į tai neatsižvelgiame, esame ekstremistai".
Serbijos dabartinis prezidentas Milanas Milutinovičius, paskutinis valdžią išsaugojęs S.Miloševičiaus laikų politikas, savo penkerių metų kadenciją užbaigs vėliau šiais metais. Manoma, kad praradęs imunitetą, jis netrukus atsidurs Hagoje, kur jam, kaip ir jo buvusiam autokratui bosui, teks stoti prieš Jungtinių Tautų (JT) teismą dėl Kosove įvykdytų nusikaltimų žmoniškumui.
Neabejotinas favoritas
Politikos ekspertai teigia, kad 58-erių metų V.Koštunica yra neabejotinas antrojo rinkimų rato favoritas, nes dauguma kitų pirmajame rate dalyvavusių kandidatų yra įvairios politinės pakraipos nacionalistai, todėl jų rėmėjai per ateinantį balsavimą greičiausiai parems dabartinį Jugoslavijos vadovą, o ne liberalų provakarietišką M.Labusą.
V.Koštunica taip pat išreiškė įsitikinimą, kad daug serbų, pirmajame rate balsavusių už kitus kandidatus, antrame rate savo balsus atiduos jam.
"Tikiuosi, kad nebalsavusieji dabar ateis spalio 13 dieną ir balsuos už mane", - pridūrė jis.
V.Koštunica taip pat sakė dar prieš pirmąjį rinkimų ratą manęs, jog bus organizuojamas antrasis turas.
Dabar vienintelė rimtesnė problema jam - reikalavimas, jog antrajame rate dalyvautų daugiau nei 50 proc. rinkėjų, kad rinkimai būtų laikomi įvykusiais. Prieš penkerius metus šis 50 proc. barjeras nebuvo įveiktas, ir teko rengti pakartotinius prezidento rinkimus.
"Tikiuosi, Serbija yra pakankamai brandi ir antrasis turas įvyks", - sakė jis.
V.Koštunica siekia Serbijos vadovo posto, nes dabar jo užimamo posto greitai nebeliks, kai dabartinė Jugoslavijos Federacija transformuosis į daug laisvesnę dviejų jos respublikų, Serbijos ir Juodkalnijos, sąjungą.
M.Labusas taip pat paragino savo rėmėjus ir žmones, nedalyvavusius pirmajame rinkimų ture, ateiti pareikšti savo valią per spalio 13 dieną vyksiantį antrąjį ratą.
"Neabejodamas manau, kad Serbija gali būti lydere Balkanuose, ir po dviejų savaičių mes tai turėtume parodyti", - sakė jis.
Pertrauka tarp kėlinių
"Mačas dar nesibaigė. Dabar pertrauka tarp kėlinių, o kitas kandidatas pirmauja tik kiek mažiau nei 100 tūkst. balsų", - sako rinkimų štabe žurnalistams sakė 55-erių metų M.Labusas.
"Noriu pasakyti rinkėjams, kad dabar ne metas sustoti, mes turime iki galo atlikti darbą", - sakė M.Labusas, teigiantis, kad greitas valstybės įmonių restruktūrizacija ir privatizacija, nors ir sukeliantis trumpalaikių sunkumų, yra tiesiausias kelias į gerovę.
2000 metais per visuotinį sukilimą S.Miloševičių nuvertęs reformatorių aljansas suskilo į dvi frakcijas, viena kurių susibūrė apie orų profesorių V.Koštunicą, kita - apie energingą Z.Džindžičių, šiuose rinkimuose aktyviai remiantį M.Labusą.
Z.Džindžičiaus šalininkai teigia esą tikrieji reformatoriai, tuo tarpu V.Koštunicos stovykla tik daug kalba apie reformas, bet beveik nieko nedaro. Jie laiko dabartinį Jugoslavijos vadovą respektabiliu lyderiu tarp daugumos panašių nacionalistų, rėmusių S.Miloševičiaus režimą.
V.Koštunicos frakcija savo ruožtu teigia, kad Z.Džindžičiaus rėmėjai negerbia įstatymų, yra korumpuoti ir susiję su organizuotu nusikalstamumu. Ši kritika paskatino dar didesnį nepasitenkinimą tarp serbų, kurie vylėsi spartesnės šalies ekonomikos raidos po S.Miloševičiaus režimo žlugimo.
Sekmadienį vykusiame pirmajame Serbijos prezidento rinkimų ture dalyvavo maždaug 55 proc. iš 6,5 mln. balsavimo teisę turinčių rinkėjų, o dėl jų balsų varžėsi iš viso vienuolika kandidatų.
Pirmieji oficialūs rinkimų rezultatai turėtų būti paskelbti kiek vėliau pirmadienį, tačiau Belgrado agentūros spėjimai buvo labai tikslūs.
Šie rinkimai laikomi svarbiausiu Jugoslavijos įsipareigojimo vykdyti ekonomines ir konstitucines reformas po destruktyvaus S.Miloševičiaus režimo valdymo metų barometru.