„Ukrainos rytuose padėtis tampa vis dramatiškesnė, visa Luhansko sritis jau kontroliuojama Rusijos. O to priežastis – akivaizdžiai menka Ukrainos kariuomenės ginkluotė. Trūksta ne tik sunkiosios artilerijos, bet ir šarvuočių“, – rašo „Bild“ korespondentas Julianas Röpcke, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios detaliai informuojantis leidinio skaitytojus apie karo eigą.
Kaip pavyzdį Vokietijai autorius nurodo Prancūziją ir cituoja jos gynybos ministro Sebastieno Lecornu žodžuius, pasakytus pereitą savaitę: „Kad galėtų greitai judėti priešo apšaudomose teritorijose, kariuomenei reikalingos šarvuotos transporto priemonės. Todėl Prancūzija tieks didelį kiekį šarvuotų pėstininkų kovos mašinų VAB su ginklais.“
Kaip rodo filmuota medžiaga iš Slovakijos, šios transporto priemonės iš Prancūzijos savaitgalį jau pasiekė į Ukrainą, – pastebi J. Röpcke, čia pat pridurdamas: „Ir Prancūzija nėra vienintelė! Didžioji Britanija, Estija, Nyderlandai, Danija, Kanada ar Australija – visos šalys tiekia Ukrainai vakarietiškus šarvuočius.
Tik Vokietijos vyriausybė ir vėl delsia, nenori pristatyti Ukrainai nė vieno iš daugiau nei 1 000 šarvuočių iš Bundesvero atsargų.“ Tai, pasak autoriaus, neatitinka Vokietijos gynybos ministrės Christine Lambrecht (SPD) pakartotinio patikinimo, kad Vokietija, kalbant apie ginklų eksportą, visada veiks „glaudžiai bendradarbiaudama su savo sąjungininkais“.
Ar tai tik aplaidus, ar jau tyčinis pagalbos nesuteikimas?
Tačiau veiksmai šios deklaracijos neatitinka. „Yra veikiau jau priešingai. Tai dabar kelia nepasitenkinimą net pačios koalicijos gretose“, – rašo „Bild“ ir cituoja koalicinės partijos žaliųjų parlamentarą Antoną Hofreiterį:
„Atsižvelgiant į intensyvius Rusijos karinius veiksmus Rytų Ukrainoje, Vokietijos vyriausybė privalo skubiai tiekti šarvuočius ar bent jau šarvuotas transporto priemones. Kaip tai jau daro Prancūzija, Nyderlandai, Kanada ir daugelis kitų sąjungininkių.“
„Rusija naudoja artilerijos pabūklus, kurių aukomis kasdien tampa daugybė ukrainiečių karių, nes judėdami iš taško A į tašką B jie neturi jokios apsaugos. Vokiečių šarvuočiai, pavyzdžiui, „Marder“, „Fuchs“ ar „Dingo“ tipo, galėtų išgelbėti daugybę gyvybių“, – interviu „Bild“ sakė A. Hofreiteris.
Dar griežtesnės kritikos socialdemokrato Olafo Scholzo vyriausybei pažėrė CDU/CSU atstovas gynybos politikos klausimais Florianas Hahnas. Jis iškėlė nemalonų klausimą, ar Vokietijos vyriausybės atsisakymas pristatyti Ukrainai šarvuočius yra „tik labai aplaidus, ar galbūt net tyčinis pagalbos nesuteikimas“, – opozicijos politiką cituoja „Bild“.
Delsimas, laukimas ir neryžtingumas – ne išeitis šio agresyvaus karo akivaizdoje
Tai, kad kancleris O. Scholzas pareiškė, jog Vokietijos ginklų tiekimas vyksta „glaudžiai bendradarbiaujant su mūsų partneriais“, nors Vokietija, kaip viena iš nedaugelio šalių, ir toliau atsisako tiekti Ukrainai šarvuotus transporterius ar šarvuotas transporto priemones, anot F. Hahno, yra „išties groteskiška“.
„Privalome aiškiai pasakyti: neturėdami pakankamai modernių ginklų, ukrainiečiai Donbase neatlaikys Rusijos persvaros. Jie tiesiog buvo priversti palikti Lysyčanską. Kelių haubicų paprasčiausiai nepakanka. Vokietija taip pat turi padaryti daugiau!“ – prie raginimų delsiančiai koalicinei vyriausybei prisėdėjo kirkščionių demokratų politikas užsienio reikalų klausimais Norbertas Röttgenas.
„Delsimas, laukimas ir neryžtingumas – ne išeitis šio agresyvaus karo akivaizdoje. Epochinis posūkis (Zeitenwende) – reiškia veikti drąsiai ir solidariai, tai reiškia – užpultiesiems tiekti tankus, kaip tai daro mūsų kaimynės Lenkija ir Čekija“, – tviterio paskyroje ragino šviesoforo koalicijoje esančios FDP parlamentaras, politikas gynybos klausimais Markus Faberis.
Delsiantiems socialdemokratams jis priminė, jog spendimą tiekti ginklus Rusijos užpultai Ukrainai „vienbalsiai priėmė Federalinis saugumo kabinetas“. Šį sprendimą ir „epochinį pokytį“ stipriai remia FDP ir žalieji. „Deja, nuo kovo pradžios paraiškos guli nepatvirtintos“, – apgailestavo liberalų politikas.
„Putino sėkmė ar nesėkmė Ukrainoje turės tiesioginių pasekmių Europos, taigi ir Vokietijos, saugumui. Ant kortos pastatyta 40 milijonų ukrainiečių ateitis. Tačiau tai taip pat susiję ir su mūsų žemyno ateitimi“, – pakartojo M. Faberis Vokietijoje nuolat skambantį Ukrainos rėmėjų argumentą.
Deja, tuo pat metu iš kitos pusės aidi raginimai neremti užpultos šalies ginklais, esą, tik tokiu būdu bus pereita prie derybų ir pasiektos paliaubos. Ta kryptimi argumentuoja ir būrelis vokiečių intelektualų, pereitą savaitę pasiuntusių „taikos pašto balandį“ su laišku-kreipimusi „Paliaubos – tuoj pat!“ Vekiausiai kad tas balandis, užuot skridęs į Kremlių, nutūpė Vokietijos gynybos ministerijoje ar federalinio kanclerio O. Scholzo biure.
