Skaičiai nemeluoja. 2023 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais Rusijoje įvyko daugiau nei 120 įvairaus tipo incidentų, susijusių su šios šalies bendrovių civiliniais orlaiviais. Ir tai – 2,2 karto daugiau nei įprasta: 2018-2022 m. iki vasaros pabaigos Rusijoje vidutiniškai fiksuoti 55 lėktuvų incidentai.
Įvairūs nesklandumai ore ir ant žemės tęsėsi ir toliau tęsiasi rudenį.
Spalio 20 d. Novosibirske dėl variklio problemų leidosi iš Maskvos į Tomską skridęs lėktuvas, o
štai spalio 18 d. kelionė tarp Vladivostoko ir Čitos keleviams užsitęsė ypač ilgai – vietoje 3,5 val. ji užtruko... dvi paras. Kelionės metu buvo pakeisti trys orlaiviai, nes du „Suchoj Superjet“ lėktuvai sugedo praktiškai iškart. Vienas iš jų – vos pakilęs ore virš Vladivostoko, kitas – apskritai dar ant žemės. Persėsti teko į galų gale rastą laisvą „Boeing“.
Spalio 12-ąją Rusijos žiniasklaidoje prasprūdo žinutė, jog ore vienu metu nelaimės signalą išsiuntė net penki lėktuvai. Netrukus šalies federalinė oro transporto agentūra „Rosaviacija“ išplatino pranešimą, kad tai buvo elektroninės orlaivių sekimo sistemos, o ne lėktuvų gedimas.
Visgi faktą, kad problemos didžiulės, patvirtino spalio pradžioje pagrindinių šalies oro linijų „Aeroflot“ išplatinta informacija apie tris per vieną dieną sugedusius lėktuvus. Ir, be abejo, rugsėjo 12-osios incidentas, kai iš Sočio į Omską skridęs „Ural Airlines“ lėktuvas „Airbus A320-214”, sugedus hidraulinei sistemai ir pilotams apsiskaičiavus dėl degalų kiekio, buvo priverstas tūpti vidury laukų.
Kokios problemos kamuoja Rusijos aviaciją ir kiek įtakos vis prastėjančiai situacijai turi Vakarų valstybių pritaikytos sankcijos?
