Latvijos ministras pirmininkas Andris Bėrzinis, apibendrindamas susitikimo rezultatus sakė, kad "konferencija pasiuntė aiškią žinią, jog mes išties padarėme pažangą įvairiose pasirengimo srityse". Be to, pasak jo, "nuo rugsėjo mėnesio mūsų šalys jau kaip de facto sąjungininkės prisideda prie kovos su terorizmu".
Latvijos vyriausybės vadovas taip pat pritariamai įvertino, kad JAV ir kitos sąjungininkės akivaizdžiai remia didelės Aljanso plėtros scenarijų.
"Požymiai yra teigiami. Aš atsargiai sakau, kad niekas nėra nuspręsta, kol nepriimtas sprendimas, - savo ruožtu sakė Estijos ministras pirmininkas Siimas Kallas (Symas Kalas), - tačiau neigiamų požymių nematyti".
Priimtoje deklaracijoje sakoma, kad "valstybėms, 1989 metų rugpjūtyje susivienijusioms prie Baltijos jūros krantų, 1991 metais - Višegrade ir 2000 metais - Vilniuje, teko atlikti reikšmingą vaidmenį paverčiant tai, kas mūsų protėviams atrodė svajonė, į tikrovę mūsų vaikams".
"Mes norime, kad "Vilniaus dešimtukas" taptų realaus bendradarbiavimo ir integracijos varikliu, kuris padėtų įveikti buvusį mūsų žemyno pasidalijimą, ir įmūrytų savo kertinį akmenį į nedalomos ir laisvos Europos pamatą", - sakoma deklaracijoje.
"Mes gavome skaudžią pamoką, kad nacionalizmo, fašizmo ir komunizmo žala, kuri XX amžiuje buvo padaryta visoms šalims nuo Baltijos iki Juodosios jūros, buvo gerokai didesnė, negu galėjome įsivaizduoti. Nuo pat pradžios mūsų tikslas buvo grąžinti mūsų šalis į tautų šeimą, nuo kurios beveik pusę amžiaus mes buvome negailestingai atplėšti, tačiau mūsų demokratinių šalių reintegracija į Euroatlantinę bendriją pareikalavo didelių ekonominių aukų, skausmingų reformų ir nemažos politinės rizikos", - sakoma dokumente.
Vis dėlto "Vilniaus dešimtuko" šalys pažymi, kad "kelias, kurį mes išsirinkome, yra aiškus - istorija iš naujųjų Europos demokratijų tikisi dviejų dalykų: spartesnių vidaus reformų ir stabilių įsipareigojimų užsienio santykiuose".
"Mes suprantame, kad dabar esame įsitraukę į istorines pastangas ne tik ginti savo demokratijas nuo terorizmo keliamos grėsmės mūsų laisvėms, tačiau taip pat ir kurti išties nedalomą ir laisvą Europą", - pažymėjo savo dokumente šalys kandidatės.
"Vilniaus dešimtuko" šalys taip pat pasveikino naujus santykius tarp NATO ir Rusijos ir pabrėžė, kad Romoje gegužės mėnesį pasiektas susitarimas tarp NATO ir Rusijos yra Europos istorijos takoskyra.
Šalys kandidatės savo ruožtu pareiškė esančios pasirengusios įnešti savo indėlį į sėkmingą NATO ir Rusijos tarybos veiklą ir kitas iniciatyvas, užtikrinančias Europos ir Rusijos bendradarbiavimo ir prekybos plėtojimą.
Be to, pasveikinę Ukrainos sprendimą stengtis užmegzti glaudesnius santykius su Europos struktūromis, į Rygą susirinkusių šalių kandidačių lyderiai išreiškė pasiryžimą padėti Kijevui siekti šio tikslo.
"Mes didžiuojamės, kad mūsų reformos ir ištikimybė demokratijai gali būti pavyzdys tiek Europos, tiek ir kitų regionų tautoms, siekiančioms plėtoti artimesnę partnerystę su Euroatlantinėmis struktūromis", - savo dokumente pareiškė šalių kandidačių lyderiai.
Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis) penktadienį Latvijos sostinėje taip pat pasiūlė suformuoti naują Europos šalių regioninę organizaciją, kurią sudarytų "Vilniaus dešimtuko" ir Višegrado grupės.
A.Kwasniewskis pabrėžė, jog ši iniciatyva turės svarbią reikšmę ne tik Vidurio ir Rytų Europos regionams, bet ir už jų ribų, bei bus garantas, kad pakviestų ir nepakviestų prisijungti prie Aljanso šalių neatskirs nauja "aksominė uždanga".
Penktadienį ir šeštadienį vykusiame forume "Ryga 2002: tiltas į Prahą" dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai, Belgijos, Liuksemburgo, Turkijos, Suomijos, Kroatijos ir Švedijos gynybos ministrai, Makedonijos ir Rumunijos užsienio reikalų ministrai, taip pat kiti šalių kandidačių į NATO atstovai. Iš viso į susitikimą atvyko daugiau kaip 200 aukštų svečių.
Forumas Rygoje yra paskutinis narystės NATO siekiančių šalių vyriausybių susitikimas prieš NATO viršūnių susitikimą Prahoje šių metų lapkritį, kuriame numatoma paskelbti naują Aljanso plėtros etapą.
"Vilniaus dešimtuko" šalių grupei priklauso Albanija, Bulgarija, Kroatija, Estija, Latvija, Lietuva, Makedonija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija.
Devynių kandidačių į Aljansą grupė buvo suburta 2000 metų gegužę per užsienio reikalų ministrų susitikimą Vilniuje. Pernai prie grupės prisijungė Kroatija, kurią NATO valstybių diplomatijos vadovai gegužės mėnesį Reikjavike įvardijo kaip oficialią kandidatą į Aljansą.
Manoma, kad daugiausiai galimybių gauti pakvietimą į NATO per Aljanso viršūnių susitikimą šiemet lapkritį Prahoje turi didžiausią pažangą padariusios trys Baltijos valstybės ir Slovėnija bei Slovakija. Ekspertų vertinimu, tokių galimybių taip pat turi ir Rumunija bei Bulgarija, tuo tarpu Makedonijos, Kroatijos ir Albanijos pakvietimo tikimybė vertinama skeptiškai.