Pateikiame jo įžvalgas portalui apie meilužių kultūrą Kinijoje:
Noriu jums pasakyti vieną dalyką apie Kiniją: šalis moraliniu požiūriu itin išradinga moterų išnaudojimo klausimu. Kinijoje nerasite nė vieno viešbučio, masažo ar karaokės salono, konferencijų salės, kuriame nesilanko vadinamosios „mažosios sesutės“ (xiaojie), eskorto merginos (baopo), palydovės (peinv) ir kitų rūšių prostitutės (jinv). Iš esmės Kinijoje egzistuoja pavadinimas patiems įvairiausiems santykiams, kuriuose moterims tenka žaisliuko vaidmuo, skelbia „Asia times“.
Kinijoje yra vadinamųjų „antrųjų žmonų“ (laopo) – moterų (jos gali turėti savo šeimą ir vaikų arba būti vienišos), kurios įsitraukia į nesantuokinius santykius su vyrais (jie gali vedę arba laisvi). Trumpiau tariant, šiuo atveju įmanomos pačios įvairiausios kombinacijos. Taip pat yra ir trečiųjų kategorijai priklausančių moterų – jas su vyrais sieja paprasčiausias seksas, jų statusas žemesnis nei žmonų ir antrųjų žmonų.
Visų moterims tenkančių vaidmenų karalienė (galinti drąsiai varžytis su ištikimąją antrąja žmona (laopo) – meilužė (qingren). Ši meilužė (tikra fatališka moteris) ne tik įkūnija nuotykių ir saldžių kūniškų geidulių skonį, bet ir laikoma statuso simboliu. Jei turi tokią moterį, visuomenė be žodžių supranta – šis vyrukas tikrai turi pinigų!
Iš esmės tik vedę vyrai gali turėti meilužę. Priešingu atveju (jeigu džentelmenas vienišas), jam kompaniją palaikančios dailiosios lyties atstovės (kad ir kiek jų bebūtų), vadinamosios paprasčiausiai merginomis (nvpengyou). Kinijoje tai, ką dorieji krikščionys vadintų svetimavimu, tėra tradicija – gal net įprotis.
Į Kiniją atvykstančius vakariečius šokiruoja griežta santuokos, romano ir sekso atskirtis – ir faktas, jog, anot Kinijos vyrų, šiems reikalams reikia trijų skirtingų tipų moterų.
Kinijos Dziangsu provincijos komunistų partijos pareigūnui Xu Qiya priklauso vietinis rekordas – jis turėjo 140 meilužių. Iš kur tokia informacija? Jis rašė savotišką sekso dienoraštį. Bet jis šioje srityje nėra novatorius.
Dabar laukia susitikimas su malonia jauna kine, kuriai dar nei karto neteko gauti dovanų iš vedusio vyro. Bent jau taip kalba žmonės. Priimdama dovaną iš vedusio vyro, ar tai būtų rankinė, papuošalai, automobilis ar kelionė, mergina ar moteris be žodžių sutinka tapti savo geradario meiluže. Vis daugiau ir daugiau jaunų Kinijos merginų nesirenka šeimos ar bent jau vedybas atideda, nes jas vilioja toks prabangus, sotus, nerūpestingas bei įdomus gyvenimas. Kol kūnas rinkoje išlieka paklausus, skubėti nėra kur.
Toks jaunų merginų požiūris ir gyvenimo būdas prisideda prie fakto, jog šalyje meilužių pasiūla vis auga ir auga. Jeigu 26 metų mergina vis dar neturi sukūrusi šeimos, jos galiojimo laikas jau baigiasi, dažniausiai jai prigyja „atgyvenos“ etiketė – tos, kurios niekas nenorėjo (shengnv).
O dabar pasikalbėkime apie vedusių Kinijos vyrų situaciją. Kinijoje nesantuokiniai santykiai sukūrus šeimą netgi skatinami – kaip kad Europoje bent jau netiesiogiai skatinama iki vestuvių prisiragauti uždraustojo vaisiaus. Lyginant su vakarais, Kinijoje labai mažai žmonų ryžtasi skyrybos, sužinojusios apie vyro neištikimybę. Šis faktas nuoširdžiai liūdina.
Kinijoje seksas ir galia – neišskiriama porelė. Valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ neseniai išsiaiškino, jog 95 proc. korumpuotų šalies valdžios pareigūnų turi meilužes. Ekonomistas Tomas Doctoroffas skaičiuoja, jog Kinijoje meilužės pasisavina net trečdalį visų šalyje parduodamų prabangos prekių.
Šiek tiek informacijos apie Kinijos sostinę Pekiną. Kaip ten bebūtų, šis mietas nėra tinkama vieta santuokinei laimei. Pekino visuomenė - patriarchalinė (gaji antrųjų žmonų ar sekso partnerių kultūra, tačiau vyrų meilužių nerasite). Dalis pačių įtakingiausių vyrų (visi jie iš šalies Komunistų partijos) šiame mieste tiesiog klesti, o jų pėdomis noriai seka ištisi legionai verslininkų, mokslininkų bei diplomatų, galinčių sau leisti turėti gyvą patalų šildytoją.
Leidinys „Business Insider“ cituoja vieną iš šalies viceministrų, kuris tvirtina, jog „nerastume nei vieno jo lygio valdininko, kuris neturėtų bent kelių meilužių. Tai vienas iš būtinų tikro vyro aksesuarų“.
Tokios kultūros aukomis tampa jaunos moterys. Tikrai ne visada jos tampa vyrų, kuriems jaučia bent minimalią simpatiją, sugulovėmis. Kai nėra jausmų, jos emociškai atsiriboja – meilužės pareigas pradeda traktuoti kaip tam tikrą verslo formą, mainus. Štai jums ir akivaizdus vartotojiškos visuomenės pavyzdys.
Egzistuoja keli meilužių išlaikymo (baoyang) lygiai: pigiausia į lovą pasiguldyti studentę. Ji jauna, lanksti, neturtinga, puoselėja romantiškas viltis, nuolanki ir prieraiši. Vieną dieną ji ištekės už sako studijų laikų draugo, bet iki toks akimirkos mielai pasinaudos pasiturinčio tėtušio piniginės teikiamais malonumais.
Antrajam lygiui priklauso dirbančios moterys. Jos nepriklausomos, turinčios patirties, turi nuosavą būstą ar ji nuomojasi (jos netgi gali būti ištekėjusios, tačiau sutuoktiniam mėgaujantis gyvenimo malonumais kokiame nors karaokės bare, turi daug laisvo laiko).
Turbūt brangiausiai kainuoja vadinamosios meilužės-trofėjai (huaping). Tokių moterų užduotis ir profesija – užkariauti patį įtakingiausią ir turtingiausią vyrą. Toks tokių moterų gyvenimo tikslas, žaidimas, religija. Norint prisivilioti tokią profesionalę, reikia labai daug finansinių investicijų ir nemenkos dramos porcijos.
Pastebima tendencija, jog daug Kinijos moterų seka vyrų pavyzdžiu ir pradeda dairytis meilužių – puikiausiai šiuo atveju tinka užsieniečiai iš monogamiškos visuomenės (pavyzdžiui, Vakarų Europos). Tokie užsieniečiai (laowai) taip pat gali apgaudinėti savo antrąją pusę, tačiau jie tai darys dėl asmeninių priežasčių, o ne dėl to, jog tai socialiai priimtina (kaip kad yra Kinijoje).
Taigi meilužių kultūra Kinijoje klesti, tokių moterų skaičius vis auga – o ir paklausa nemažėja. Jaunos moterys mėgaujasi prabanga, kurią suteikia turtingi dėdės, nesibaimindami, jog teisėta sutuoktinė nuspręs skirtis. Skatinama šalies prabangos prekių rinka, o tai neabejotina nauda Kinijos ekonomikai.
Straipsnio autorius mokslų daktaras Thorstenas Pattbergas dirba Pekino universitete, Šiuolaikinių socialinių mokslų institute.