Ir tik viena vienintelė bendrovė žinojo, kaip išspręsti problemą NORSI naftos perdirbimo bendrovės, įsikūrusios Volgos pakrantėje maždaug už 430 kilometrų į rytus nuo Maskvos, degalų gamybos skyriuje. Tik bėda ta, kad ta bendrovė yra amerikiečių, naujienų agentūrai „Reuters“ teigė penki su incidentu susiję šaltiniai.
Tarptautinė naftos inžinerijos bendrovė UOP iš Rusijos pasitraukė vos tik Maskva 2022 metų vasarį pradėjo invaziją į Ukrainą.
„Jie (inžinieriai) puolė ieškoti atsarginių dalių ir nieko negalėjo rasti. Teko stabdyti visos įrangos darbą“, – „Reuters“ teigė „Lukoil“ artimas šaltinis, panoręs išlikti anonimu, nes įgaliojimų bendrauti su žiniasklaida neturi.
Kiti keturi šaltiniai patvirtino, kad įranga, skirta kataliziniam krekingui, naudojamam sunkesnius angliavandenilius perdirbant į benziną, neveikia nuo sausio, ir visai neaišku, kada ją bus galima sutaisyti, nes Rusijoje tam paprasčiausiai nėra kvalifikuotų specialistų. KK-1 – vienas iš dviejų gamykloje esančių katalizinio krekingo įrenginių.
Du šaltiniai patikslino, kad dėl gedimo ketvirtos pagal dydį Rusijos naftos perdirbimo bendrovės NORSI degalų gamyba sumenko 40 proc. „Lukoil“ į prašymus pakomentuoti situaciją nesureagavo.
„Lukoil“ naftos perdirbimo bendrovė – pavyzdys, iliustruojantis rimtas Rusijos energetikos sektoriaus problemas. Daugybė bendrovių, pastatytų padedant Jungtinių Valstijų ir Europos inžinerinėms bendrovėms, dėl Vakarų sankcijų gedimų atveju susiduria su rimtais iššūkiais, tai patvirtino mažiausiai dešimt Rusijos pramonės šaltinių.
Bėdas dar pagilina ir Ukrainos dronų atakos, šiais metais pakenkusios mažiausiai dešimčiai Rusijos naftos perdirbimo gamyklų. Dėl jų pirmąją šių metų ketvirtį rusų naftos perdirbimo bendrovės dirba 14 proc. mažesniu našumu, rodo „Reuters“ skaičiavimai.
„Jeigu dronų atakos ir toliau bus vykdomos tokiu tempu, o Rusijos oro gynyba nepagerės, Ukraina Rusijos naftos perdirbimo bendroves iš rikiuotės išves greičiau, nei rusai spės jas taisyti“, – sako Rusijos energijos pramonės ekspertas ir „Carnegie Endowment for International Peace“ ekspertų grupės bendradarbis Sergejus Vakulenka.
Vyriausiasis Rusijos energetikos pareigūnas, vicepremjeras Aleksandas Novakas, praeitą savaitę sakė, kad NORSI darbus po gedimų turėtų atnaujinti po mėnesio ar dviejų, nes šiuo metu rusų bendrovės gamina reikiamas atsargines dalis. Jis taip pat akcentavo, kad po dronų atakų Rusijos naftos perdirbimo bendrovės padidino produkcijos apimtis, o vietos degalų rinkoje jokio deficito nėra.
Rusijos energetikos ministerija situacijos nekomentuoja. Ministras Nikolajus Šulginovas sakė, kad visos naftos perdirbimo bendrovės darbus atnaujins iki birželio, tačiau detalių nepateikė.
NORSI naftos perdirbimo bendrovė, esanti netoliese Nižnij Novgorodo, per mėnesį gali pagaminti 405 tūkst. tonų benzino arba 11 proc. viso Rusijoje pagaminamo benzino. Dabartiniai gamybos sutrikimai „Lukoil“ kainuos beveik po 100 mln. dolerių prarasto pelno per mėnesį. Tokia suma pateikiama atsižvelgiant į s benzino tonos kainą, siekiančią 587 dolerius, suskaičiavo „Reuters“.
Pagrindinė UOP bendrovė „Honeywell International Inc“ pranešime „Reuters“ teigė nuo 2022 metų vasario naftos perdirbimo gamyklai Nižnij Novgorode neteikianti nei įrangos, nei atsarginių dalių, nei produkcijos ar paslaugų. Tokia pati situacija ir su individualiai valdoma ECO naftos perdirbimo gamykla ECO Slavianske prie Kubanės.
Slaviansko prie Kubanės naftos perdirbimo gamykla kovo 18 dieną tapo Ukrainos drono taikiniu, joje trumpam buvo kilęs gaisras.
„Aktyviai stengiamės užkardyti bet kokius galimus mūsų produktų nukreipimo į Rusiją per trečiąsias šalis variantus“, – elektroniniame laiške „Reuters“ patikino „Honeywell“. Bendrovės teigimu, ji paiso visų taikomų eksporto licencijų reikalavimų, sankcijų ir reguliavimo instrumentų.
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai nuo invazijos į Ukrainą pradžios pritaikė sankcijų tūkstančiams taikinių Rusijoje, maždaug tūkstantis bendrovių iš šalies pasitraukė.
Į eksportą orientuota 2,2 trilijonų dolerių Rusijos ekonomika per dvejus metus įrodė esanti gana atspari precedento neturinčioms sankcijoms: to nenumatė nei pati Maskva, nei Vakarai.
Sekinimo karas
Vakarų bendrovės, tokios kaip UOP, ir Švedijos inžinerijos grupė ABB per pastaruosius du dešimtmečius technologijomis ir programine įranga aprūpino visas keturiasdešimt didžiausių Rusijos naftos perdirbimo bendrovių, tikina dešimt Rusijos pramonės šaltinių. Kiekvienoje iš jų naudojamas rusiškos ir užsienio įrangos mišinys.
ABB „Reuters“ patvirtino nustojusi priimti naujus užsakymus iš Rusijos vos tik 2022 metų vasarį prasidėjo karas Ukrainoje, ir planų sugrįžti į Rusiją pasibaigus dabartiniams sutartiniams įsipareigojimams neturi, sakė atstovas. Daugiau papasakoti apie dabartinius įsipareigojimus bendrovė nepanoro.
Nė vienas iš penkių šaltinių neužsiminė, kad turbinos gedimas NORSI gamykloje sausį galėjo būti susijęs su dronų atakomis, tačiau teigia, kad bėdos gamykloje dar pagilėjo po to, kai pirmą kartą vasarį į ją pataikė ukrainiečių dronas. Tada buvo apgadinta įranga.
Kaip ir Jungtinėse Valstijose, benzino kaina Rusijoje itin politiškai jautrus klausimas, ir valdžia stengiasi kainų augimą kažkaip riboti. Tarp pastaruoju metu imtų taikyti priemonių – vasarį įsigaliojęs benzino eksporto draudimas ateinantiems šešiems mėnesiams.
Ukraina aiškina, jog Rusijos naftos perdirbimo gamyklas atakuoja norėdama pakenkti Kremliaus karo mašinai, o tai geriausiai galima padaryti sumažinus valstybės pajamas ir sutrikdžius kariuomenės aprūpinimą degalais.
„Dronai dešimtimis, jeigu ne šimtais kartų, pigesni, nei kainuoja gamyklų remontas, o tai labai svarbu šiame sekinimo kare“, – sako S. Vakulenka, buvęs Rusijos energijos giganto „Gazprom Neft“ strategijų vadovas. Jis bendrovę paliko vos tik prasidėjus karui Ukrainoje.
Rusija – antra didžiausia naftos eksportuotoja pasaulyje. Didžiąją dalį savo žaliavinės naftos ir produktų, įvedus sankcijas, Maskva nukreipė į Aziją bei Afriką.
Jeigu Maskvai tektų drastiškai mažinti naftos perdirbimo apimtis, ji būtų priversta mažinti ir degalų eksportą, persiorientuojant į žaliavinės naftos pardavimą.
Šiuo metu žaliavinę naftą Rusija parduoda tik keliems stambiems pirkėjams, tokiems kaip Kinija, Indija ir Turkija, tačiau degalų pirkėjų ratas žymiai platesnis, nes gali aprūpinti smulkesnius pirkėjus, neturinčius didelės naftos perdirbimo infrastruktūros Afrikoje ir Pietų Amerikoje.
Rusijos naftos perdirbimo istorija prasidėjo dar XX amžiaus penktąjį dešimtmetį, kai Jungtinės Valstijos per Antrąjį pasaulinį karą lendlizo pagrindu parūpino reikiamos įrangos.
Žlugus Sovietų Sąjungai, Rusijos naftos bendrovės investavo dešimtis milijardų dolerių į įrangos atnaujinimus, joms padėjo tokios bendrovės kaip UOP ir ABB.
UOP padėjo modernizuoti NORSI ir Slaviansko prie Kubanės ECO naftos perdirbimo bendroves. „Reuters“ paprašytos patikslinti, kurias kitas rusų gamyklas padėjo modernizuoti, to nepadarė.
Jungtinės Valstijos, norėdamos užtikrinti, kad Rusija negautų reikiamų technologijų, sankcijų pritaikė bendrovėms visame pasaulyje, įskaitant Turkiją.
Vakarų sankcijų taikinyje atsidūrusios šalys, tokios kaip Rusija ir Iranas, sugeba surasti būdų, kaip apeiti sistemą, ir gauti atsarginių dalių vakarietiškai technikai, pavyzdžiui, lėktuvams ar automobiliams. Tik naftos perdirbimo technika žymiai retesnė ir labiau specializuota, imtasi sugriežtintos kontrolės, užkertančios kelią rusams importuoti atsargines dalis per trečiąsias šalis, sako šaltiniai.
Dviejų šaltinių teigimu, „Lukoil“ prašė Kinijos bendrovių padėti sutaisyti KK-1 įrangą NORSI gamykloje. Kinų bendrovių pavadinimų pašnekovai neįvardijo. Bendrovė „Lukoil“, paklausta, ar kreipėsi pagalbos į Kiniją, taip pat neatsakė.
„Kinija turi reikiamą technologiją. Tik labai dažnai tai reiškia brangų technikos pakeitimą, o ne įprastą remontą“, – sakė vienas šaltinis.
